Istorija nutiko ketvirtadienį Vilniuje, švenčiant Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės šventę. Justina Ieva ant žolės pasitiesė užtiesalą ir ramiai užkandžiavo su kompanija.
„Netoliese sėdėjo mama su maždaug dvejų su puse metukų mergyte. Mergytė priėjo prie manęs, atsisėdo šalia ir žiūri. Aš tą mergytę vis pakalbinu. Ji toliau į mane žiūri. Mama sako dukrai: „Mažyte, nori valgyti? Netrukus ir tau atneš sumuštinį“. Mama vis žvilgčioja, kaip mergytė žiuri į mane valgančią. Galvoju, pavaišinčiau mergytę, bet juk nesiūlysiu nepažįstamam vaikui sumuštinio atsikąst. Ar juk su pirštais nepaduosiu bulvyčių. Galvoju, nei šis, nei tas... Kad bent sausainuką kokį turėčiau“, – pasvarstymais dalijosi J. I. Steponavičiūtė.
Ir kol ši dvejojo, kaip pasielgti, mergytė ėmė ir čiupo iš jos lėkštės bulvytę: „Ėmiau kvatotis. O ir mergytė tokio mielumo! Ji nuėjo pas mamą, tačiau netrukus vėl atėjo ir atsisėdo šalia. Tik nusisukau sekundei, o jau, žiūriu, ji pagriebė mano šakutę ir valgo mėsainį! Suvalgė kąsnelį ir numetė šakutę ant žolės. Lyg ir būtų miela, bet kažkaip man pasirodė keista, kodėl mama nieko nesako vaikui. Kad, pavyzdžiui, negalima eiti pas svetimus žmones ir, juolab neatsiklausus, imti maistą ir panašiai, kad negalima šiukšlinti... Mama tik sėdėjo ir grožėjosi tuo, vis pasakydama: „Ajajai, labai patinka ši teta? Na, neik ten, negalima, mažyte“.
Toks mamos abejingumas Justinai Ievai nepatiko, ši ėmė svarstyti, kad mama galėtų griežčiau sudrausminti savo vaiką: „Na, ji sakė, kad negalima, bet juk žinote, ką reiškia mažas vaikas... Pusė pasakytų žodžių įeina pro vieną ausį, išeina pro kitą... Ir viskas tuo pasakyta. Bet juk mama nebėra maža! Ji suaugusi... Ji kažką turėtų daryti, o ne tik pasakyti, kad „dukryte, negalima taip, nu, nu, nu“ (po tokiu žodžių vaikas paprastai nenustoja daryti, ką darė).
Galiausiai mergytė vėl priėjo ir iš mano sūnėno lėkštės pagriebė mėsainį! Ir, žinoma, tada mama vėlgi grožėjosi... Na, o tada aš visiškai netekau žado!!! Sėdėjau visa akis išpūtusi, negalėdama pratarti nė žodžio... Paprastai neieškau žodžio kišenėje, bet ši situacija buvo tokia, kad nė nesuvokiau, ką čia reikėtų sakyti... Netekau amo! Bet ne dėl mergytės elgesio, o dėl mamos, kuri išvis nesuvokia, kas yra mandagumas ir visa kita... Galiausiai susirinkome daiktus ir išėjome kitur, kur nebuvo tokiu nekultūringų mamų“.
Šia istorija savo feisbuke pasidalijusi Justina Ieva sulaukė įvairių nuomonių: vieni pritarė gražuolei sakydami, jog šiuolaikinės mamos išties savo vaikams leidžia per daug, kiti puolė ginti istorijos herojės ir tikino, kad viskas taip ir turėtų būti.
Akimirkos iš Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės dienos šventės Vilniuje:
