Nuo penktadienio 12 val. žmonės buvo kviečiami rinktis ir degti žvakes bet kuriame mieste prie savivaldybių, Vilniuje – prie Seimo rūmų. Užsienio lietuviai buvo kviečiami gedėti prie šalies ambasadų, jei kelias iki ambasados tolimas, žvakę galima uždegti ir namuose.
Prie akcijos jau prisijungė apie 20 Lietuvos miestų ir miestelių, 16 pasaulio šalių, kuriose gyvena lietuviai.
„Jei startuodama su šia akcija galvojau, kad prie Seimo mūsų tesusirinks mažas būrelis, tai šiandien žvakelės degamos visoje Lietuvoje ir užsienio šalyse, kuriose gyvena lietuviai“, – žmonių dėmesingumu ir neabejingumu šio kraupaus įvykio fone pasidžiaugė Rima Olberkytė-Stankus.
Socialinio projekto „Trys seserys“ įkūrėja sako, kad vienintelis būdas išvengti panašių incidentų – tai atsigręžti į save ir pasakyti sau, kad esame atsakingi už kiekvieną vaiką, gimstantį mūsų šalyje.
„Absoliučiai viskas, kas vyksta mūsų valstybėje, priklauso nuo mūsų pačių. Ne nuo vieno žmogaus, ne nuo vienos akcijos. Nuo kasdienio darbo su savimi, su savo aplinka, su žinojimu, ko tisliai norime. Kiekvienas mūsų šalies pilietis turi dirbti šia linkme. Jei susitiksime tik uždegti žvakelių ir nebelsime į duris, už kurių smurtaujama, tai niekas ir nepasikeis. Turime aiškiai pasakyti sau, kad esame atsakingi už kiekvieną vaiką, kuris gimsta mūsų šalyje. Tie vaikai nėra niekieno, jie nėra asocialių šeimų – jie yra visų mūsų. Tai mūsų šalies piliečiai“, – sakė R. Olberkytė-Stankus.
Šiandien akcijos iniciatorė tikisi vieno – kad prie Seimo degamos žvakelės simbolizuos pokyčių pradžią.
„Viliuosi, kad Vyriausybė įgyvendins pažadą imtis smurto įstatymo. Kad pagaliau bus peržiūrėtas tarnybų darbas, kuris dažnai atrodo neveiksnus. Kad socialinės darbuotojos bus apmokytos atpažinti smurtą šeimoje.
Tikiuosi, kad nuo šiol seksime ir žiūrėsime, kaip dirba tarnybos, neliksime abejingi ir skleisime žinią. Tik taip mes pakeisime savo šalį. Nepamirškime, kad mūsų šalis nėra 141 Seimo narys ir nepamirškime, kad mūsų šalis nėra Prezidentūra. Mūsų šalis – tai kiekvienas mūsų“, – sakė socialinių projektų ir akcijų iniciatorė.
Penktadienio popietę prie Seimo su plakatu rankose stovėjo ir verslininkė Nora Lapinskienė.
„Visą parą galvojome ne tiek apie savo vaikus, kiek apie tą berniuką, kuris kentė. Bet yra galybė kenčiančių vaikų: skriaudžiamų, mušamų ir mes privalome už juos kovoti. Nes jeigu ne mes, kas kitas už juos kovos?“ – retoriškai klausė N. Lapinskienė.
Paklausta, kaip mano, kur slypi visos šios problemos židinys, verslininkė sakė, kad didžiulė problema yra ir valdančiųjų tarpe. „Tiek prokurorai, tiek atitinkamos instancijos yra atsakingi už šią situaciją. Bet Seimas – įstatymų kūrėjai, privalo suteikti priemones vaikų gynėjams.
N. Lapinskienė įsitikinusi – už žiaurią keturmečio mirtį patėviui turi būti skirta griežčiausia bausmė.
Tarp prie Seimo susirinkusios minios stovėjo ir atlikėjas Linas Zareckas-Choras.
„Skaudi nelaimė visai Lietuvai. Jaudinantis, nemalonus ir žiaurus įvykis. Tiesiog negali likti abejingas. Pirmąsyk per 26 metus esu nepatenkintas tuo, kas vyksta už Seimo sienų. Pirmą kartą per nepriklausomybės metų savo buvimu čia noriu pasakyti, kad taip toliau tęstis negali“, – sakė atlikėjas.
Kalbėdamas apie tragiško likimo keturmetį, L. Zareckas-Choras įvardijo daugybę mūsų šalies problemų: pradedant įstatymų baze ir daugumos Seimo narių požiūriu į smurto artimoje aplinkoje problemą, baigiant atitinkamų instancijų darbu.
„Turbūt kiekvienas, kuris yra nors kartą susidūręs su tyrėjų kasta, žino – su jais susidūręs supranti, kad niekas nevyksta! Jie apsiima tirti tam tikrą atvejį ir staigiai surašo išvadą, kad nėra jokios problemos, jokio nusikaltimo. Taip byla tarsi uždaroma. Šiandien mes galime parodyti, kad tai mūsų netenkina!“ – piktinosi grupės „ŽAS“ narys.
L. Zareckas-Choras tikisi maksimalios bausmės keturmečio žudikui: „Baisiausia, kad ta bausmė jam, tikriausiai, nėra aktuali. Nė vienas žmogus, darantis tokius žiaurius nusikaltimus, negalvoja apie pasekmes“.
Sunkiai emocijas tvardžiusi verslininkė Agnė Grigaliūnienė tikino, kad prie Seimo susirinkę žmonės šiandien ne mitinguoti susirinko – esą tiesiog stengiamasi atkreipti dėmesį į baisią, opią problemą ir į mūsų pačių emocinį dugną.
„Norėčiau palinkėti visiems žmonėms neabejingumo ir meilės artimam, savo vaikams ir kaimynų vaikams. Svarbiausia – laiku išgirsti, kada ir kas vyksta pas kaimynus bei informuoti atitinkamas institucijas.
O institucijoms norėčiau palinkėti pradėti veikti. Seimūnams palinkėčiau sušaukti neeilines sesijas, pradėti darbus ir pradėti reguliuoti vaiko apsaugos sistemą. Suprantu, kad vienas įstatymas neapvers pasaulio, bet nuo kažko pradėti reikia", – sakė A. Grigaliūnienė.
A. Grigaliūnienė viliasi, kad ši tragedija nebus pamiršta ir viskas keisis į gerą. Tačiau pradėti reikia... nuo savęs.
Su ašaromis akyse verslininkė Erika Purauskytė sakė, jog viliasi, kad ši istorija nebus tuščia, nebus skirta tik pakalbėjimui ir pasidalijimui, bet suvienys žmones realiems darbams.
„Tikiuosi, kad žmonės, sėdintys Seime, realiai pajus visuomenės spaudimą ir pagaliau pradės daryti tai, ko iš jų prašome jau daugybę metų“, – sakė E. Purauskytė.
Dukrelę auginanti verslininkė teigė, kad blogiausia, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, tai atsukti nugarą kitų bėdoms.
Smurtautojui E. Purauskytė linki už grotų praleisti visą likusį gyvenimą. Tokios pat bausmės linki ir tragiškomis aplinkybėmis mirusio keturmečio mamai.
„Noriu pabrėžti, kad mama, kuri leido mušti savo vaiką, net jei nemušė pati – yra nusikaltimo bendrininkė ir jai turėtų grėsti tokia pati atsakomybė. Nes ji gynė, daugybę kartų slėpė nusikaltimą, kurį darydavo jos vyras. Tokioms mamoms reikia įstatymo, kad jei jau ne dėl vaiko gyvybės bijo, imtų bijoti dėl savo laisvės ir jaustų atsakomybę“, – sakė E. Purauskytė.
E. Purauskytė sako, kad šiuo metu Lietuvoje – tikrų tikriausia smurto epidemija.
„Tarsi normalu, kad aplinkui vyrauja smurtas, vyrauja nepriteklius, kad vaikai neprižiūrimi ir net mušami. Bet kaip ligos epidemijai esant mes skelbiame nepaprastąją padėtį ir imamės veiksmų, kad užkirstume epidemijai kelią, taip ir šį kartą turime visomis išgalėmis bandyti sustabdyti šią smurto epidemiją.
Kai buvau šio berniuko situacijoje, aš irgi niekam nesakiau. Tarsi niekas ir nematė... Net vaikai nežino, nėra ugdomi, kad tai yra blogai. Jie galvoja, kad taip turi būti“, – prisimindama sunkią vaikystę pasakojo šiuo metu dukrelę auginanti verslininkė.
Vaikų darželių ir mokyklų tinklo įkūrėja Austėja Landsbergienė sako, kad smurtas Lietuvoje yra toks dažnas reiškinys, kad net ir į jos ugdymo įstaigas ateinantys mažamečiai jau yra namuose išmokyti, jog reikia... trenkti atgal.
„Ši diena – pavyzdys to, kas Lietuvoje vyksta jau ganėtinai ilgą laiką. Pakalbėjus su medikais, į ligoninių priimamuosius atvežami kūdikiai, kurie, tėvų teigimu, nukrito. Bet medikai puikiai supranta, kad tie vaikai tikrai nenukrito patys...“ – pasakojo A. Landsbergienė.
Austėja neslepia vilčių, jog Kėdainių tragedija taps atspirties tašku pokyčiams ir Lietuvoje mažės tolerancija smurto apraiškoms.
Penktadienio popietę prie Seimo įvykusios akcijos akimirkos:
Žinios apie keturmečio mirtį sukrėsta Sandra Žutautienė savo pyktį išliejo socialiniame tinkle, pasidalydama mažamečio tėvų nuotraukų koliažu.
„Kadangi jūs viešai džiaugėtės savimi ir į klyną įkištu kačiuku, tai aš sau leisiu jumis pasišlykštėti“, – pykčio neslėpė Sandra.
„Monika, tu esi atmata ir neverta motinos vardo, nepaisant to, ar pati talžei savo vaiką, ar stebėjai ir tylėjai, kaip mažylis yra daužomas ir užmušamas! Gediminai, tu nevertas būti vadinamas žmogumi! Visa Lietuva tau siunčia linkėjimus, o aš palinkėsiu, kad jie su kaupu išsipildytų“, – feisbuke savo jausmus liejo „TV pagalbos“ komandos narė.
„Vis dar negaliu patikėti, kad vaikų teisių specialistai, socialiniai darbuotojai leidžia sau už valdišką algą tik šiknas šildyti pusiau jaukaus kabineto kėdėje. Beje pastaraisiais metais ypač tai būdinga Kėdainių miestui bei rajonui. Kiek dar mažylių turės mirti, kol pradėsit dirbti ir matyti grėsmes, o apie jas išgirdę bent reaguoti? Kaimynai, draugai, giminės, o kas jums burnas užsiuvo?
Patikėkit, gausit medalį iš aukščiau už galbūt išgelbėtą gyvybę, jei laiku perspėsite, bet tikrai ne už interviu pro durų tarpą, jog „aha, kasdien girdėjau, kad ten baisūs dalykai dėjosi...“! Lietuva, kur tu eini?“, – jausmus sunkiai tvardydama kalbėjo S. Žutautienė.
Tragedijos sukrėstas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius feisbuke paragino Seimą burti neeilinę sesiją.
„Šį mažylį būtų išgelbėjęs ne įstatymas, o pagarba vaikui. Visi – šeima, kaimynai, darželis, policija, vaiko teisių saugotojai, politikai turi ne pasyviai stebėti, o aktyviai veikti, kad vaikas būtų saugus, - rašė Vilniaus miesto meras. - Seimui tiesiog būtina susirinkti į neeilinę sesiją ir priimti tą įstatymą, kad visi suprastu, jog ši nekalta vaiko mirtis turi būti paskutinė.“
DELFI primena, kad trečiadienio vėlų vakarą gautas pranešimas, kad Kėdainiuose, Mindaugo gatvės daugiabutyje, sumuštas ketverių metų vaikas. 23 metų vaiko motina Monika buvo patekusi į teisėsaugos akiratį dėl sukčiavimo.
27 metų sugyventinis Gediminas teistas du kartus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir disponavimo narkotikais. Nors atvykus medikams abu jie buvo blaivūs, tiriama, ar jie nebuvo apsvaigę nuo narkotikų.
Kauno klinikų medikai sakė, kad vaiko patirti sužalojimai buvo labai sunkūs: visas kūnas nusėtas mėlynėmis, sužeistos galvos smegenys, plaučiai. Berniukas buvo skubiai operuotas. Po operacijos jo būklė buvo kritinė, vaikutis buvo be sąmonės. Jo gyvybę palaikė tik speciali aparatūra.
Berniuko gyvybė užgeso penktadienį, 7.30 val.
