Neeiline savo istorija žinoma moteris pasidalijo socialiniuose tinkluose ir greitai sulaukė teigiamų reakcijų, kadangi tokioje situacijoje taip reaguoti sugebėtų ne kiekvienas!
„Pagaliau ir aš sulaukiau sukčių skambučių. Labai draugiškai, tiesa, ir labai trumpai, pasikalbėjome. Sakau, gal mano patirtis jums pravers? Taigi, pasakoju. Beje, visas pokalbis vyksta rusų kalba. Sėdžiu sau kirpėjos krėsle, skaitau ir, tik „dzin“ telefonas:
– Laba diena, Rūta... – taip taip, vardu kreipiasi tokia užsukta ir energinga moteris. Pavardę, suprantu, buvo sudėtinga ištarti. O gal čia toks bendravimo stiliukas? Tokia draugė, artima, net familiari, na, kad greičiau pasitikėjimo įgaučiau? Majivelniai tos mano pavardės. Klausau toliau.
– Jus trukdo Irina... – moteris variklis savo pavardę sumala taip, kaip baltarusiška mano mėsos malimo mašinėlė. Nieko nesuprantu, bet išgirstu lemtingą sakinį.
– Jus, gerbiamoji, trukdo iš finansų apsaugos departamento!
Ūmai viduje pradedu juoktis, nes nesuprantu – kurio? Ir kodėl viskas rusų kalba? Ir tai made my day – užvedė mano komunikacijos ir smalsumo motorą. Pasigalandu liežuvį ir pabalnoju savo rusų kalbą akcentuku, pertraukiu energingąją Iriną ir „perimu pokalbį į savo rankas“. Finansai man neįdomūs. Man patinka bendrauti! Ir dar rusų kalba! Galiu praturtinti ir palavinti savo rusų kalbą – įgūdžiai, juk, prastėja. Todėl džiaugsmingai rusiškai Irinai sakau:
– Nuuuuu, ponička, kodėl Romoje pati sėdi?
Kitoje ragelio pusėje stoja tyla. Aš varau toliau.
– Klausyk, brangioji, ko ten toje Romoj sėdi, matau tave, nuuuu? Ir dar šampę geri!
Kitoje ragelio pusėje kažkokia sumaištis ir pasimetimas. Gal dairosi, kas ją seka? Tada išgirstu trumpą:
– Kur aš sėdžiu?
– Romoj sėdi, matau tave. Šampę geri! Ateinu pas tave, – džiugiai sakau Irinai. Ragelyje išgirstu „pypt-pypt“. Daugiau skambučio nesulaukiau.
Kai jums pasuks iš „finansų apsaugos departamento“, žaiskite ta pačia korta. Ji tau meluoja ir tu meluok. Nulaužk pokalbio ašį. Dar geriau, apsimesk, kad nieko nesupranti. Net ir sukčiai turi kantrybės ribas. O tikra informacija tave tikrai pasieks“, – įvykio detalėmis dalijosi R. Mikelkevičiūtė.
Televizijos laidų vedėjos įrašas aktualia tema sulaukė ir kitų internautų komentarų. Deja, ne vienas pripažino, kad ir jiems yra tekę sulaukti skambučių iš sukčių.
„O mane ištiko dar didesnė žurnalistinė laimė – skambino sukčiai iš kalėjimo dėl tų telefono kortelių, prakalbėjau taip įdomiai gal dešimt minučių, atėjo laikas diktuoti kodus ir pavardę. Tai koks vardas, pavardė, - klausia. Sakau, Marytė Melnikaitė. Labai stipriai nusikeikė ir išsijungė“, – taip pat linksmai pasibaigusia akistata su aferistais dalijosi rašytoja Jurga Baltrukonytė.
„Kai man paskambina, aš sakau, kad jūs paskambinote į Kalėjimo departamentą“, – su šypsena komentavo viena moteris.
„Žinau istoriją, kurioje fantastiškas diedukas trijų-keturių telefoninių pokalbių metu pusdienį kvailino sukčius, kad gi žinoma duos tuos kelis tūkstančius anūkui iš bėdos išgelbėti (anūko neturi) ir privertė padielnikus dargi ir nuvažiuot į kažkokį visų pamirštą kaimą, o tada, kai jam perskambino „Tai kur dabar sukti?“, kadangi laukuose atsidūrė, išgirdo „Matai, karvė ganosi? Tai eik pas ją, trūktelk už uodegos, ji ir atiduos“. Verkiau klausydamasi originalo“, – dar vienu panašiu pavyzdžiu dalijosi trečia komentatorė.
Televizijos laidų vedėja pridūrė, kad niekada negalima pamiršti budrumo. Daugiau reakcijų į R. Mikelkevičiūtės istoriją galite rasti jos feisbuko įraše:
