Sulysusi, vis dar kenčianti išsiskyrimo skausmą Erika sukaupė visą drąsą ir pasidalijo nepaprasta istorija, iš kurios ne vienas režisierius sukurptų romantinės dramos scenarijų.
– Erika, vėl patyrėte skaudų išsiskyrimą. Gal galime grįžti į tuos laikus, kai viskas prasidėjo?
– Ta istorija prasidėjo visai neromantiškai, galbūt kiek priminė siaubo filmą. Turėjau įvairių draugų: nuo žydų iki amerikiečių. Prisimenu, kad būtent tą penktadienį klientei vežiau suknelę, tačiau niekaip negalėjau rasti jos adreso, sustojau aikštelėje. Kažkas visą laiką įkyriai skambino, kadangi nežinojau kas, nekėliau. Galiausiai neištvėriau ir atsiliepiau. Išgirdau vyrišką balsą, kuris pareiškė, kad mums būtina susitikti. Bandžiau atsisakyti, bet staiga man kelią užblokavo niekuomet nematytas automobilis. Išlipęs vyriškis priminė mafijos vaikį. Per penkias minutes apgavau jį ir įkalbėjau mane praleisti, tačiau vėliau teko pripažinti, kad būtent toks jo akiplėšiškumas ir patraukė.
– Ar nutuokiate, iš kur tas vyras gavo Jūsų telefono numerį?
– Vyrų dėmesio gyvenime man netrūko. Tvarkydama savo parduotuvės reikalus įgijau ir priešų, ir draugų. Praėjus šiek tiek laiko, jau įsivėlusi į santykius su atkakliuoju žydu, sužinojau, kad mano kontaktiniais duomenimis pasidalijo nusivylęs gerbėjas, į kurio kerus aš visiškai nekreipiau dėmesio. Tikriausiai jis pasikapstė, sužinojo, kas aš tokia, ką veikiu, ir norėdamas paišdykauti pasidalijo mano nuotrauka su bičiuliu. Tada susierzinau, norėjau jam tikrą pirtį užkurti, tačiau viskas baigėsi tuo, kad pagrūmojau pirštu ir pamiršau.
– Erika, kaip šis iš dangaus nukritęs galimai mafijos vaikis sugebėjo apsigyventi Jūsų namuose ir susidraugauti su visa šeima?
– Iš pradžių jis nežinojo, kad esu daugiavaikė mama, kuriai atžalos yra visas pasaulis. Kadangi man šis vyras visiškai nepatiko, stengiausi draugiškai jo atsikratyti. Vieną dieną norėdamas mane išprovokuoti jis parašė trumpąją žinutę. Jos tekstas išmušė iš vėžių. Padariau prielaidą, kad, anot vyruko, tokios kaip aš tik širdį sudaužo ir žaidžia su vyrais. Jis rašė, kad nekenčia tokių moterų. Visiškai sutrikau ir atkirtau, kad tokių kaip aš reikia paieškoti (juokiasi).
Man nerūpėjo prabanga, automobiliai. Pamanysite, kad esu visiška beprotė, bet po tokių žaidimų ir provokacijų sutikau pavakarieniauti. Tikriausiai norėjau šį tą įrodyti. Likau priblokšta – per pirmą vakarienę pasirodė ir jo šeimos nariai. Sesuo mane įtikinėjo, kad jis nuoširdus ir geras žmogus, tėtis žiūrėjo į akis, stengėsi papirkti nuoširdumu. Pats gerbėjas pasirodė iškalbus ir protingas. Tą vakarą jis manęs ir paklausė, kiek vaikų turiu. Nieko neslėpiau ir išgirdau netikėtą pareiškimą, kad jis nori juos pažinti.
– Nejaugi savo namų duris jam atvėrėte jau po pirmo pasimatymo?
– Ne. Jokiu būdu. Pamenu, po pirmo susitikimo buvau įkalbėta kartu praleisti savaitgalį, paskui dar keletą kartų susitikome, na, o vieną vakarą jis mane prirėmė prie sienos ir pareiškė, kad atvažiuos. Jei nenoriu jo savo vaikams rodyti, jis pasiliks, kol jie miegos, ir ryte išvažiuos. Prieštaravau, atsisakinėjau, bet jis neklausė. Atvažiavo. Susipažino su mano vaikais, pripirko jiems dovanų, pelnė simpatiją.
– Nepaisydama visų jo atstumiančių savybių, Jūs įsimylėjote. Kodėl?
– Jis buvo toks, kurį traukė problemos, o aš jį žavėjau pastovumu, tvirtu charakteriu. Nepasakyčiau, kad žydas buvo neišvaizdus, priešingai, atrodė tvirtas, pasportavęs, storomis lūpomis. Labiausiai traukė jo kalbos apie šeimą, apie tai, kad nori vaikų, atsisakyti praeities ir su manimi kurti idilišką ateitį. Kiekviena moteris gali sau leisti pasvajoti. Pamaniau, galbūt čia tas vienintelis. Stengiausi neišjungti proto, neįklimpti, bet... Kartu praleidome vienus metus.