„Kodėl tai pradėjau daryti taip intensyviai, vienos priežasties nėra. Tai ir draugų įtaka, ir vyro vis užmetami juokeliai, kad neinu jaunyn. Be to, mano gyvenime nemažai sėdimo darbo ir dar tiesioginio eterio stresas – viskas susidėjo. Bet pradžia nebuvo lengva, pirmiausiai pasakiau griežtai treneriui: „Aš niekada nebėgsiu, tiesiog nekenčiu to." Jis pažadėjo, kad niekas manęs to daryti ir nevers“, - DELFI apie savo ryžtą keisti gyvenimo būdą pasakojo A. Zacharevičienė.
Treniruotis Agnė pradėjo nuo dviračio ir tempimo pratimų. Du ar tris kartus sportuodavo Vingio parke, kur nuvažiuodavo 5-7 kilometrus. Kai įveikdavo 20 km, nusprendė didinti krūvį.
„Nuvaliau dulkes nuo senai pirktų riedučių ir pradėjau važinėti – krūvis nuo kelių kilometrų išaugo iki 10. Kaip kardio pratimą po intensyvios važiavimo riedučiais treniruotės treneris pasiūlė nubėgti bent kilometrą. Įveikiau burbėdama ir tikrai nelengvai. Po to tų kilometrų skaičius augo, vasara baigėsi, atėjo ruduo, aš jau nubėgdavau ir 3, ir 4 kilometrus. Tada pradėjau jausti malonumą, o tai ir pačiai atrodė labai keista ir netikėta. Atėjo žiema, toliau bėgau, užsimaniau net dalyvauti maratonuose, - šypsosi naują malonumą atradusi žinių vedėja. – Atradau nuostabų žieminį mišką. Bet, aišku, neapskaičiavau savo galimybių ir bėgdama 5 kilometrus per 10 laipsnių šaltį gerokai peršalau – teko praleisti net dvi savaites treniruočių. Tada ir supratau, kad aš be to jau negaliu“, - pasakoja BTV veidas.
„Artėjant kalėdiniam maratonui jau degiau entuziazmu. Užsiregistravau tik 3 kilometrų bėgimui, nes bijojau pervertinti savo jėgas, nors per treniruotę nubėgdavau dvigubai daugiau. Viskas pavyko puikiai, motyvacija po bėgimo tik dar labiau sutvirtėjo. Netgi mano sūnelis užsimanė bėgti vaikų bėgime ir šauniai su užsidegimu įveikė 500 metrų. Didžiuojuosi juo, o jis manimi“, - sūnaus noru sportuoti džiaugiasi Agnė.
Be intensyvių bėgimo treniruočių, Agnė nuolat lankėsi ir sporto salėje. „Stiprinau raumenis. Kadangi po gimdymo turiu išvaržą, pagrindinį dėmesį skyriau nugarai, bet kartu, aišku, treniravau visą kūną. Dabar turiu tikrai aukštų siekių, matau kaip kūnas keičiasi ir supratau, kad iš jo gali lipdyti ką tik nori, mes patys jo šeimininkai“, - įsitikinusi DELFI pašnekovė.
Profesionalios dietologės diplomą turinti A. Zacharevičienė pakeitė ir mitybą. Nors niekuomet nepiknaudžiavo nesveikais ar riebiais patiekalais, pradėjusi sportuoti į racioną įtraukė daugiau baltyminio maisto ir padidino skysčių kiekį.
A. Zacharevičienė neturėjo tikslo atsikratyti svorio, bet jis neprašytas krito: „Paradoksas: kai apie svorio kritimą pradėjau negalvoti, jis pats ir intensyviai pradėjo kristi. Aplinkiniai tai pastebi, moterys sako, kad jau užtenka, bus per daug, negražu. Bet aš nieko neklausau – per daug nenukris, o kiek kris, tiek reiškias ir reikia. Suprantu ir tai, kad raumenys gerokai sunkesni, o jų tikrai atsirado.“
Tai – ne pirmas A. Zacharevičienės bandymas gyventi aktyviau, tačiau ankstesniais kartais entuziazmas išblėsdavo po dviejų ar trijų mėnesių treniruočių, taip ir nepamačius rezultatų. „Dabar žinau, kad visada sustodavau pusiaukelėje. Matomi pokyčiai man atsirado po 4 mėnesių intensyvaus sporto. Šiuo metu sportuoju 4-6 kartus per savaitę. Jei mane tai verčia šypsotis ir jaustis gerai, nemanau, kad tai yra per daug, - įsitikinusi pašnekovė, dėl sporto pakoregavusi ir režimą. – Laiko užtenka viskam, tik reikia labai norėti. Pradėjau anksčiau keltis, anksčiau ir gulti einu, kartu su sūneliu 10 valandą jau miegame, nes reikia pailsėti, juk rytoj vėl sportas.“
