Kai atvyksti į nežinomą viešbutį tamsoje, ryte pasikeičia ne tik apšvietimas. Atrodė, ramioje aplinkoje pastatėm automobilius, jokio erzelio, užuominų į tai, kad čia kažkas vyksta kitu paros metu. Na gerai, jei jau esi šalia mečetės, turi susitaikyt, kad paryčiais mulos garsiakalbių garsas pasieks ir tavo krikščioniškas ausis.
Tačiau žvilgtelėjus pro langą ryte dar ir pamatai, kad mūsų automobiliai seniai pažadinti: aplinkui atidarytos parduotuvės, arbatinės, minios niekur neskubančių žmonių, būtinai stabtelinčių šalia nematytų monstrų.

Nors miestas nemažas, apie mus gandas jau nuskambėjęs. Jaunajam „Drąsučio“ ekipažui žioplinėjant turguje, vietos prekeiviai šnekučiuodamiesi tarpusavyje vis įterpdavo vienintelį suprantamą žodį - „mercedes“. Ir prie atvykėlių pasirinktų gerybių būtinai pridėdavo viršaus.

Išvykti teko tuo pačiu keliu. Tačiau ryte važiuoti pro miesto centrinėj aikštėj, skirtai tik vaikščioti, stovinčią mečetę dar nejaukiau. Bet jei tik būtų kitas kelias...

Susigūžiam ir judam. Dėl visa ko dar ir užsimerkiam. Bet nieko. Viskas gerai. Ir iš kelio net traukiasi nebambėdami, o šypsenos veiduose net visai padoriai pasijust padeda. Kitas sustojimas- Van ežeras.

Didžiausias pasaulyje, iš kurio neišteka nei viena upė. Pasak pasakojimų, ten irgi yra vietinė „Lochneso“ vandens pabaisa, o kalnuose gyvena milžiniškas katinas, kurio viena akis auksinė, kita - mėlyna. Pirmasis ant ežero kranto esantis miestelis Tatvan ir yra mūsų tikslas.

Patenkame į kurdiškąją Turkijos dalį. Daugybė karinių postų, šarvuočiai, kareiviai pilna amunicija. Tačiau mums niekas judėti netrukdo, atiduoda pagarbą, pamojuoja įkandin ir tęsia tarnybą. Tik kartą sustojus trumpam kojas pramankštint, greitai prisistatė automobilis su dviem civiliais, pradėjusiais domėtis, kokiai organizacijai - turkų ar kurdų, mes priklausom.

Nei vienas iš pasiūlytų variantų netiko, tad nebandėm spėti, ką pasirinkti geriau. Tad pamindžiukavo ir nudulkėjo toliau. Beje, jokio diskomforto nejauti žvelgdamas į kalnuose sumūrytas šaudymo angas ar gynybinius įtvirtinimus. Gal tiesiog akis pripranta.

Užtat gamta ir kalnai - žadą atima. Ne pirmas jau skysiu, kad bet kokios įamžinimo priemonės, neperteiks jų sukeliamo įspūdžio. O vienu metu net sniegas ant langų pradėjo krist. Aukštokai pakilom.

Yra ten tokios vietos šalikelėse, kur vanduo iš šaltinių bėga, kuklios poilsinės pastatytos. Vienoje greitus pietus išsivirėm ir, žinoma, smalsuolių sulaukėm. Pažinties ir bendravimo principus jau pradėjau suprast.

Viskas vyksta maždaug taip: prieina vienas ar du smalsuoliai (žinoma, tik vyrai), ištaria „salam“. Sulaukę mandagaus atsakymo ištiesia pakelį cigarečių, maždaug „labai gerų turiu, parūkom“.

Gerai, iš kompanijos vieninteliam tenka vardan tarptautinių santykių sveikatą aukot. Tada prasideda pasakojimas gestais prie mūsų kelionės logo, kur surašytas maršrutas. Vėliau būtinai pakeliamas „Pagiežos“ variklio dangtis.

Daugybė „vau“, „ajajaj“, „oho“, „ok“ ir panašių svarbiausių tarptautinių žodžių. Viskas visiems aišku. Tada dar reikia nusifotografuot. Šiuo atveju kuklesni ūsuočiai pasitaikė, tad vienas jau tiesia man savo mobilųjį- pakalbėk.

O ten jau kažkas laužyta anglų kalba džiaugiasi susipažinęs ir klausia, ar draugas gali nusifotografuot. Žinoma, mūsų automobiliams nuo didesnio dėmesio žibintai nesproginėja. Dar sužinom, kad dauguma kurdų didžiuojasi savo tautybe, pabrėžia skirtingumą nuo turkų. Bet ir karo jie nekenčia.

„Svarbiausia- demokratija“, pasako mums mojuodamas atsisveikinimui.

Tatvanas apsuptas kalnų, vandens ir kareivinių. Mažas miestelis kuriame yra kur nakvot.

Tik neužsidarančios balkono durys ir šalia esantys mečetės bokštai jau garantuoja „šventą“ prabudimą naktį. Tik belieka spėliot, kada. Vietinis mula pasirodė ankstyvas- penkiolika po trijų. Niekaip nesupratom, kaip taip nutinka: apie 23 val sulaukėm kaimyno iš greta esančio kambario skundo, kad mūsų televizorius per garsiai, nors patiems atrodė, kad kažkur netyčia nuspaudėm „mute“ mygtuką.

O štai dėl triukšmo naktimis policijos nekviečia!

Rytoj laukia paskutinė naktis Turkijoje. Artėjam prie Irano.

13 diena. Gegužės 1

Rytą jau elgėmės pagal vietos papročius. Išėjom su Vytaru į lauką, ant šaligatvio arbatos išgert su vyresniaisiais. Matyt jaunimas moksluose, darbuose, moterys- vaikus prižiūri, namuose ruošiasi, o štai seneliai niekur neskuba, ramiai saldžioj arbatoj plūduriuoja, mus baltaveidžius aptarinėja, šypsosi.

Ramybė užvaldo. Turėtume nuvykti tik kelis šimtus kilometrų iki paskutinės mums skirtos lovos Turkijoj. Tad suplanuojam „turizmą“. Visų pirma pakilsim iki Nemrut Dagi kalno viršūnėje susiformavusių ežerų. Vienas jų netgi su karštu vandeniu. Tai maudynės būtų! Prieš 6 tūkstančius metų išsiveržęs ugnikalnis patrumpino kalno viršūnę ketvirtadaliu, tad dabar jo „ūgis“ jau tik trys kilometrai.

Savais ratais užsiropštus iki pusiaukelės pamatėm, kad toliau jau nebeverta brautis. Kelias stipriai blogėjo. Gerai, kojos neturėtų guostis dideliu apkrovimu, tad galima ir pakilt patiems. Tik toloka.

Organizmai gerai fizinei apkrovai senokai netreniruoti. Ir jau būtume apsisukę sugrįžti, tačiau pro šalį tuo metu į kalną užtikrintai kilusios transporto priemonės vairuotojas garsiai signalizuodamas pasišovė mus pavežti.

Kur čia atsisakysi. Tuo labiau, kad tai buvo ekskavatorius dideliu kaušu priekyje! Ten ir sukritom. Kaži, kokia bauda už tai grėstų vairuotojui Lietuvoje?

Pasirodo, taip apie pusantro kilometro mus krykštaujančius gabenęs kurdas skubėjo vaduoti nuo sniego užgriuvusį kelią. Šalia jau buriavosi grupelė daug kalbančių iš kažkur (kaip visuomet) atsiradusių džentelmenų.

Iki kraterio krašto sniegu užsilipome patys. Štai jis - septynių kilometrų diametro ežeras! Kiek mažesnio, šiltojo, esančio už kalvų nesimatė, bet nepuolėm ieškot. Tokiu atveju iki pasienio šį vakarą taip ir nenuvyktume, o labai reikia.

Atgal, jau džipo priekaboje, mus pargabeno kitas geradarys. Net akseleratorių nuokalnėj paspaudė, kad „atrakcijonas“ įspūdingesnis būtų. Jau dabar baigiami statyti keltuvai aiškiai parodo, kad jau labai greitai ši vieta bus įtraukta į slidinėjimo kurortų sąrašus. Ruoškit snieglentes, bus čia ką veikt.

Pakeliui iki Dogubyazito, miesto Turkijos - Irano pasienyje, buvo dar Šv. Tomo vienuolynas, Muradye kriokliai ir kiti Turkijos etapo desertui palikti įdomumai. Bet.. mes nieko nepamatėm! Na, ne visai- nieko.

Susipažinom su Tatvano automechaniku, jo kolegomis ir krūva vietiniu vaikų. Ir „Pagieža“ čia jau buvo visiškai nekalta. Atėjo „Drąsučio“ diena. Dyzeliniame automobilyje tiesiog užsikimšo visi įmanomi kuro filtrai.

Jau nuvažiavus tris dešimtis kilometrų už miesto teko suktis ir vilkti „ligonį“ atgal. Mažos „autotiuningo“ krautuvėlės pardavėjas pasirodė esąs tikras tokio tipo variklių kūrėjų provaikaitis, nes su džiaugsmu davė valią savo fantazijai ir, po kokių 4 valandų nuo gedimo pasirodymo, vėl važiavome toliau.

Dabar jau skubėdami. Nors ir netolimas kelias, tačiau per kalnus, tad nepaskraidysi. O ir naktinis vairavimas čia nėra labai rekomenduotinas tiek automobilių, tiek žmonių bendrai sveikatos būklei. Įsivaizdavom, kad nuvažiuotų 5 tūkstančių kilometrų ribą pasieksime jau Irane, tai nutiko kiek ankščiau.

Apie 30 km iki nakvynės. Lyg simbolinis garsas ta proga buvo per langą išgirstas krentančio rato disko garsas. „Negi čia stosi“, ištarė Vytaras, „Vis tiek apdulkėjęs buvo“.

Viešbučio TV jau ruošė mus Irano Islamo respublikai: visi 5 kanalai rodė religines programas. Tik vienas, matyt kitatikiams, buvo skirtas geometrijos pamokai...

www.silkokelias.lt
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gintarė Gurevičiūtė ant raudonojo kilimo vilkėjo 30 eurų kainavusią suknelę: spindėkime pasitikėjimu savimi, išmintimi ir ramybe (104)

Sekmadienio vakarą į pramogų pasaulio apdovanojimus „Žmonės 2018“ rinkosi daugybė šalies...

Oksana Pikul: iš vyro patiriu psichologinį ir fizinį smurtą (927)

Drama Jasaičių šeimoje prasidėjo sekmadienio rytą. Į policijos pareigūnų rankas pakliuvęs...

Nedžiuginanti Ingos Stumbrienės atostogų Bahamose pabaiga: iš oro uosto – tiesiai į medikų rankas (352)

Vasarišku oru bei egzotiška gamta Bahamų salose besidžiaugusi Inga Stumbrienė nesitikėjo...

Krepšininkas Simas Jasaitis areštinės išvengė dėl kurioziškų aplinkybių (409)

Garsusis krepšininkas Simas Jasaitis , kuris sekmadienio rytą buvo atvežtas į policiją dėl...

Jasaičio sesuo Aistė – apie patiriamą psichologinį smurtą iš Oksanos Pikul: mūsų šeima su ja nebendrauja (577)

Vėlyvą sekmadienio rytą Jasaičių šeimoje kilęs konfliktas pasiekė žiniasklaidą – Simo...

Top naujienos

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (6)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Lenkijos ekonomikos architektas: sukame pavojingu keliu (1)

Pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad...

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (345)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Nori uždirbti padėdami išvengti įvestų „Sodros“ mokesčių (54)

Netylant kalboms dėl nuo šių metų įvestų „Sodros“ grindų ir jau prasidėjusių atleidimų,...

Orai: laukia šalčiausia šios žiemos naktis (17)

Antradienio naktis bus bene šalčiausia šią žiemą. Vietomis, rytiniuose ir pietiniuose šalies...

Woody Alleno įdukros pasakojimas apie tvirkinimą sukrečia: ar tikrai režisierius tai darė 7-erių mergaitei vasarnamio palėpėje? (7)

Dylan Farrow sako norinti, kad režisieriui Woody Allenui būtų pateikti kaltinimai dėl seksualinės...

Šimonytė pasakė, ką reikėjo daryt LRT: kliuvo ir Karbauskiui, ir Jakilaičiui (300)

Didesnis Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinių duomenų viešumas būtų apsaugojęs...

Galingas Kuzminsko dėjimas išplėšė dramatišką „AX Armani“ pergalę (14)

Italijos pirmenybėse pirmadienį vakare Milano „AX Armani“ namuose po atkaklios kovos 82:80...

Turi priekaištų vilniečiams: kas jums darosi, kad taip pripratote skųstis? (63)

Per paskutinius kelerius metus teko lankytis aštuoniose Europos valstybių sostinėse ir dar bent...