– Jau penkerius metus dirbate TV žurnaliste, tačiau jeigu nebūtumėte ja tapusi... Ar turėjote planą B?
– Plano B niekada neturėjau. Kai stojau į universitetą ir pildžiau dokumentus pirmu numeriu įrašiau žurnalistikos studijas, tada supratau, kad nežinau, ką rašyti toliau. Niekada nebuvo kilusi mintis: „O kas jei...?“ Džiaugiuosi, kad aplinkybės susiklostė taip, kad niekada ir neprireikė staiga galvoti apie planą B. Galbūt tai nėra neatsitiktinumas? Gal tai ryžtas, atkaklumas ir kryptingas darbas svajonės link?
– Grožis trukdo ar padeda profesinėje veikloje?
– Niekada nelaikiau savęs gražuole ir niekada nesitikėjau karjeros pasiekti fiziniais duomenimis – juk tai modelių, o ne žurnalistų darbas. Be abejo, malonu, jei taip kažkas mane įvertina. Natūralu, kad į mielą simpatišką veidą televizijoje žiūrėti maloniau. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad „mielas ir simpatiškas“ veidas tai ne tas pats, kas tiesiog „gražus“. Televizijoje, ko gero, už grožį svarbiau yra charizma. Juk sėkmingiausi laidų vedėjai dažniausiai stulbinama išvaizda neišsiskiria.
– Dirbate labai neįprastu grafiku. Kaip tai keičia Jūsų gyvenimo būdą? Ar kartais nepasvajojate apie darbą nuo 8:00 iki 17:00 val.?
– Nuo naujojo sezono savo grafiką vadinu svajonių darbo valandomis. Nebereikia keltis 4 val. ryte. Nuo šiol kasdien 18.30 val. vedu laidą „Šiandien“. Pripažįstu, „Labas rytas, Lietuva“ turi išskirtinio žavesio, tačiau keltis naktį yra tikrai nelengva. Rytais dirbau maždaug 4 metus, todėl pribrendau pokyčiams, vakarinėms žinioms ir labai džiaugiuosi dėl šio įvertinimo. Į laidą stengiuosi įnešti naujų vėjų – kasdien kviečiuosi naujus pašnekovus, įvairiais klausimais kalbinu vilniečius. Tikiuosi, kad žiūrovai pripras prie manęs ir vakarais. O darbas nuo 8:00 iki 17:00 val. manęs niekada nežavėjo vien dėl to, kad tokiu metu niekaip nepavyktų išvengti kamščių, o aš esu siaubingai nekantri.
– Esate žavi šviesiaplaukė. Ar dažnai tenka susidurti su blondinės stereotipais?
– Anksčiau tekdavo pastebėti skeptiškus žvilgsnius, nuostabą po reportažų, interviu ir t.t. Tiesa, dabar tokių reakcijų sulaukiu rečiau. Negaliu sakyti, kad kovoju su stereotipais. Manau, ne aš, o mano darbai ir veikla turėtų kalbėti už save. Kita vertus, negaliu juk visiems patikti. Ir nesistengiu.
– Ar skaitote apie save komentarus? Jums svarbu ką apie Jus galvoja ar kalba žmonės?
– Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad ne. Kiekvieno komentaro neseku, bet bendrai juos peržvelgiu. Negaliu sakyti ir kad visiškai nerūpi, ką apie mane galvoja žmonės. Ko gero, tai kažkiek rūpi visiems. Ir gerai – būti labai abejingu nesveika.
– Kokia esate išsijungus TV kameroms? Mėgstate šeimininkauti namuose, o gal einate siausti į klubus?
– Labai stengiuosi, kad tai, kokia esu gyvenime, atsispindėtų ir televizijoje. Nenoriu susikurti kaukės, vaidinti kažko, kuo nesu. Eteryje stengiuosi būti kuo natūralesnė. Jeigu labai norisi pajuokauti – kartais leidžiu tai įpinti ir į žinias. Juk žiūrovas taip pat turi humoro jausmą! Manau, kad studijoje žinių formatas griežtesnis, tačiau laidoje „Laba diena, Lietuva“ tiesioginiai pasijungimai visomis įmanomomis temomis labai atspindi mano charakterį – nenustygstu vienoje vietoje. O dėl gaminimo – vienareikšmiškai NE. Neturiu laiko, noro ir įkvėpimo. Be to, taip jau susiklostė, kad mano giminėje gamina vyrai, moterys šioje srityje, matyt, dėl to šiek tiek išlepo. O kai įkvėpimo sulaukiu – viską darau tiksliai pagal receptą. Žmonės netgi patiki, kad virtuvėje sukuosi dažnai. O dėl vakarėlių – kada, jei ne dabar? Tiesiog labai mėgstu šokti.
– Didžiausia nuodėmė arba malonumas, kurį sau leidžiate ne kiekvieną dieną?
– Aš nedarau nuodėmių. O jei tai malonumas – tai net negalima vadinti nuodėme!
– Ar galite iš namų išeiti nepasidažiusi?
– Oj, tikrai galiu. Savaitgaliais iš viso nemėgstu dažytis – leidžiu odai pailsėti, pasilepinu kaukėmis, nes darbo dienomis ji ir taip gauna grimo sluoksnį su kaupu.
– Be kokio daikto ar produkto negalėtumėte išgyventi?
– Vienareikšmiškai – be telefono. Jame visas mano gyvenimas.
– Esate iš tų moterų, kurios vadina save karjeristėmis?
