Savo išgyvenimais seimo narė pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

„TU TURI TEISĘ SIRGTI

Visą nėštumą išgyvenau vien neigiamas emocijas – buvo bloga, skaudėjo visą kūną, tino rankos, kojos, atrodė, kad jaučiau kiekvieną savo mažutėje pilvo kišenėje sukištą ir supresuotą organą, skrandžio rūgštys neleido nei valgyt, nei miegot, nei galvot. Bendrauti praktiškai negalėjau su niekuo, nes... negalėjau valgyti. Nei į kavinę susitikti, nei vakare su draugais, nei savaitgalį pasidžiaugti mano mylimu rudeniu, kepant obuolių pyragą – kiekviena diena kaip per ašmenis, su griežčiausia ir ilgiausia itin prėsko maisto dieta, subadytais pirštais ir krūva insulino nakčiai ir dienai. Izoliuota nuo bendravimo ir viena savo kūno agonijoje, kol žmonėms aplink gyvenimas teka įprasta vaga.

Kentėjo kiekviena kūno ląstelė ir taip stūmiau dienas. Daug ašarų, daug pykčio, daug nevilties. Kalbančius apie „magiškąjį laukimą“ norėjau padegti. Atsimenu, kad tada galvojau, kokiose iškrypusiose fantazijose galima iš viso sugalvoti drausti nėštumo nutraukimą ir versti moterį atidirbti šituo inkubatoriumi? Kaip turėtų jaustis moteris mano kūne, bet nenorinti, nepageidaujanti susilaukti vaiko? Kam aš pasiryžčiau, jei tokiu inkubatoriumi kokia nors žemiškoji valdžia verstų dirbti mane?

Kiekvienos patirtis skirtinga – kažkam kankinantis nėštumas, kažkam traumuojanti gimdymo patirtis, kai kam itin sunkus metas jau vaikui gimus. O kai kam gal ir viskas iškart. Ir nieko nuostabaus – to, ką patiria moters kūnas, o su juo kartu ir sąmonė, aprašyti ir nusakyti niekada nebus įmanoma. Dėl transformacijos masto ir dėl kiekvienos patirties individualumo. Per amžių amžius jų milijardai, ir nei viena yra nesulyginama.

Tačiau šiandien jau žinome, kad depresija po gimdymo yra dažnas reiškinys. Dar žinome, kad prasideda ji kažkam per pirmąjį mėnesį, kai kam po pusmečio, o kai kam – net per pirmus trejus metus po vaiko gimimo. Jei jau esi turėjusi depresiją, esi jauno amžiaus, nėštumas nebuvo planuotas ar lauktas, jau turi vaikų ir/ar net ne vieną, susilaukei dvynukų, esi vieniša mama ar komplikuoti santykiai su antrąja puse, sulauki mažai pagalbos iš aplinkinių žmonių – depresijos rizika yra aukštesnė. Bet net jei neatitinki nei vieno iš šių punktų, nuo depresijos po gimdymo nesi apsaugota.

Nieko nebenori, nejauti ryšio su vaiku, gal apskritai nieko nebejauti, esi apatiška, sunku susikaupti, nebemiegi, nebenori, kad ateitų rytas, nebematai išeities nei sau, nei vaikui, nei pasauliui – tai reiškia, kad tavo sąmonė perkaito ir susirgo. Ji dabar generuoja tau dezinformaciją. Tavo pasaulio vaizdas atrodo tikras, bet toks nėra, jis yra tavo sergančios sąmonės sukurtas.

Ir tu turi teisę sirgti! Тaip, perskaitei teisingai. Tu turi teisę sirgti depresija! Nes tu išgyvenai milžinišką, neaprėpiamą kūnišką ir dvasinę transformaciją. Tavo organizmo resursai yra riboti ir juos išeikvojus sirgti yra normalu. Bet yra ir geroji žinia – sąmonė, kaip ir nubrozdinta, net lūžusi, ar net sutrupinta ranka, gali pasveikti. Tavo sąmonė ir tavo kūnas neįtikėtinai galingi ir sukurti įveikti milžiniškus šokus – išgyventi šūvius, pjūvius, kovoti su infekcijomis, visokiu maru ir badu, ir NET SUKURTI ŽMOGŲ. Tu esi galinga, tik gal dabar šiek tiek tai pamiršai.

Ligos nutinka, ir nuo ligų pasveikstama. Ligos nepadaro tavęs blogu žmogumi, ar tuo labiau bloga mama. Pasakyk kaip jautiesi artimam žmogui ar paskambinusi į pagalbos liniją. Mamos linija, Tėvų linija tel nr. 8 800 900 12, Krizių įveikimo centras tel nr. +370 640 51555, Psichikos sveikatos centras.

Na, o ką daryti aplinkiniams? Puoselėti mamą: ar saugi? Ar visavertiškai pavalgiusi? Ar pailsėjusi ir pamiegojusi? Ar skiria laiko sau? Ar reikia pagalbos nors vienam ir išvardintų punktų įvykti? Tai geriausia psichikos sunkumų prevencija, o kartais net gelbsti gyvybę. Ir net ne vieną.

Šiandien minima Savižudybių prevencijos diena“, – mintimis socialiniame tinkle dalijosi M. Danielė.

Delfi primena, kad Seimo narė Morgana Danielė susilaukė kūdikio.

Džiugią naujieną politikė paviešino socialiniuose tinkluose. Čia Morgana Danielė pasidalijo ir nuotrauka, kurioje įsiamžino su pirmagimiu.

Delfi primena, kad apie nėštumą Seimo narė pranešė dar praėjusių metų rugsėjį. Tiesa, su šia naujiena politikė tikino norinti atkreipti dėmesį ir į svarbią sveikatos priežiūros spragą – per visą laukimosi laikotarpį jos nė kartą nebuvo pasiteirauta apie psichinę sveikatą. Su šia problema Lietuvoje susiduria kone kiekviena nėščioji.

Socialiniuose tinkluose M. Danielė tuomet pasidalijo savo patirtimi ir pabrėžė, kad numoti į psichinę sveikatą negalima.

„Per 5 nėštumo mėnesius – nei vieno klausimo apie psichikos būklę ir savijautą. Manęs pasiteirauta dėl širdies ir kraujagyslių patologijos, persirgimo tuberkulioze ar diabeto, tačiau psichikos sveikatos punktai Nėščiosios kortelėje neegzistuoja. Tiesa, yra skyrelis „kitos“ (ligos, ar patologijos), tačiau savanoriškai pasakoti apie depresijoje praleistus pirmuosius 25 gyvenimo metus nepuoliau. Jau pirmosios konsultacijos metu pagalvojau, kad kažkas su šita sveikatos paslauga ne taip.

– Nepaklausė apie psichikos savijautą? Tai žinok, niekas ir nepaklaus. Tikrai nepaklaus, nepažįstu nei vienos, kurios paklausė, – patikino sutiktos draugės.

Birželio pradžioje, su kolege Ieva Pakarklytė ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga pradėjome pirmuosius susitikimus dėl paslaugų besilaukiančioms moterims. Mano įtarimai pasitvirtino – psichikos sveikatos jose NĖRA:

❌ per 41 nėštumo savaitę sveikatos paslaugų aprašuose nėra nei vienos konsultacijos porai dėl galimų emocinių ir psichikos sveikatos sutrikimų, nors jų tikimybė šiuo kritiniu laikotarpiu nemaža (1 iš 5), o moterims, anksčiau turėjusioms psichikos sveikatos sunkumų, ta tikimybė dar didesnė;

❌ nėščiosios kortelėje fiksuojama ligos istorija, tačiau psichikos sveikatos istorijos punktų ten NĖRA;

❌ nėščiosios priežiūros aprašas BAIGIASI GIMDYMU. Toliau sveriamas, vakcinuojamas ir stebimas tik vaikas. Šeimos gydytojo komandos slaugytoja gali moterį pakonsultuoti dėl maitinimo.

Taigi, motinystės priežiūroje visą šį laiką žiojėjo MILŽINIŠKA psichikos sveikatos spraga. Šalyje, kur psichikos sveikata yra itin didelė ir skaudi problema. O dabar – jau ir ištikusi tragedija. Tačiau kiek jų buvo nematomų?

Kai kalbame apie psichikos sveikatą, nebereiktų laukti nėščios Seimo narės akies psichikos paslaugų spragoms pastebėti, nebereiktų laukti rezonansinių tragedijų ir bylų, ar rodiklių krizės, kad veiktume.

Tačiau man visa ši istorija yra apie šiek tiek daugiau – iki šiol Lietuva turėjo ne daugiau 20 proc. moterų Seime. Mūsų šalies problemas sprendė ir prioritetus dėliojo išskirtinai vyresnio amžiaus vyrai. 20 proc. moterų turi Saudo Arabija ar Afganistanas (iki Talibų okupacijos)! Ir nieko blogo su tais vyrais, tiesiog įvairialypės visuomenės problemoms pamatyti, suvokti ir išspręsti reikia kuo įvairesnių atstovų. Juk jei netenka naudotis neįgaliojo vėžimėliu, gatvės bortelių ir kavinių terasų pakylų aukščio nei nepastebime!

Šiandien galiu džiaugtis, kad Seimas įvairesnis, ir kad net mano pačios išgyventa liga su metais įgauna vis daugiau prasmės – nuo tiesioginės pagalbos kitiems iki geresnių sistemų kūrimo, geriau matant jų trūkumus. Pirmadienį dar kartą susitinkame su specialistais pasitarti, kaip galime užtikrinti geresnę psichikos sveikatos priežiūrą besilaukiančioms ir neseniai pagimdžiusioms mamoms. Tikiuosi, kad pakeitimai bus greitu laiku įgyvendinti. Na, o kitiems gal prireiks ilgesnio ir sistematiškesnio darbo. Bus ir jis!

Ir galiausiai – jūsų, aktyvių žmonių, matančių, jaučiančių ir suprantančių sisteminių netobulumų klausimus – aktyvumas „nušviečiant“ Seimo narius ir ministerijas, yra NEĮKAINOJAMAS. Visada drąsiai rašykite, skambinkite, kalbinkite kad ir gatvėje – galbūt aš ar kitas Seimo narys paprasčiausiai dar nežino, kad egzistuoja kokia nors problema.

AČIŪ JUMS tūkstantįkart, kartu galime VISKĄ!“ – anksčiau savo socialiniame tinkle skelbė D. Morgana.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)