Konfliktas gimė sulaukus įžeidinėjimų ir grasinimų
„Pokalbis, labai puikiai nuteikiantis prie pietų stalo, o jei vietoje vakarienės, tai dar ir svorio klausydami numesite! Myliu, negaliu!“ – pakiliai, kaip jai įprasta, prie savo naujausios laidos įrašo su S. Vaitulioniu „Facebooke“ brūkštelėjo R. Kulvinskytė.
Netoli 300 reakcijų sulaukęs įrašas daugiausia pelnė teigiamų internautų atsiliepimų, bet netikėtai savo komentaru pasidalijo ilgametis žurnalistas R. Bružas, visą įrašą kaipmat nuspalvinęs kitomis spalvomis. Delfi pažymi, kad žemiau pateikti komentarai jau yra ištrinti ir dėl jų autorius gailisi.
„Saugirdas, kaip ir daugelis jo kolegų, yra „apie nieką“. Kaip influenceriai, jie kraunasi kažkokį asmeninį kapitalą, bet visuomenei jie niekaip netarnauja“, – rašė R. Bružas.
Nors komentaras buvo nemalonus, įrašo autorė nusprendė konflikto pernelyg nekurstyti.
„Man nuoširdžiai nuostabu, kaip toks, mano manymu, inteligentiškas žmogus ir tikras žurnalistikos profesionalas gali kažkaip skirstyti žmones, absoliutinti ir nustatinėti jų vertę. Ir pagal ką ji nustatoma? Ar pagal parašytas enciklopedijas, ar sukeltą šypseną, perskaičius bajerį ir pagalvojus „ai, šiandien nesižudysiu“? Ir kaip galima nesusipriešinti, kai lygioje vietoje imame baksnoti pirštais ir matuotis?“ – klausė R. Kulvinskytė ir nepamiršo pridurti, kad pradžioje kreivų kolegų žvilgsnių dėl neva nerimto turinio ji sulaukdavusi, bet laikui bėgant „Laimės dieta“ tapo išties sėkmingu projektu.
„Rimante, viskas, ką parašei, tėra reklaminis lankstinukas ir nuo to karalius neapsirėdė. Yra esminis skirtumas: gali dirbti radijuje ar TV, bet žurnalistu netampi de facto ir tavieji darbai su žurnalistika visai nebūtinai koreliuoja. Šitas pavyzdys yra geriausias pavyzdys, kaip draugeliai tampa pašnekovais ir joks žurnalistas tokios klaidos niekada nedarytų. Tuo ir skiriamės. Temos pabaiga“, – tęsė jis.
„Profesine prasme radikaliai. Tiek, kiek šoumenai ir influenceriai skiriasi nuo žurnalistikos. Tai tu nesi ir niekada nebūsi žurnalistė, ir draugeliai „saugirdai“ bus tiek legitiminiai, kiek žmonės klausys“, – toliau rėžė R. Bružas.
Žinomo žurnalisto komentarus pamatęs P. Miškinis taip pat nesiruošė tylėti ir puolė ginti savo žmoną.
„Gal esate netyčia susireikšminęs šūdo gabalas? Mano žmona kasdien keičia žmonių gyvenimus, aukoja laiką ir pinigus padėdama kitiems. Kaip teisių A kategorija ir atmestinai suręsti dokumentiniai filmai padaro žmones žurnalistais labiau, nei kasdien kuriant ne istorinį, o pramoginį turinį? Kas vertingiau: praeitis, dabartis ar ateitis? Publikacijų kiekiais gal pasimatuokite?
O šiaip, kiek turi būti save įsimylėjęs ir aplinkos nesuvokiantis savanaudis, kad galvotum turįs teisę teisti kitus? Kiekviena moteris yra kažkieno dukra, žmona, mama. Ateityje labai rekomenduoju prieš įžeidžiant moterį atsisukti į Indrę ir pagalvoti, ar norėtumėte, kad kas pasakytų apie jūsų žmoną ką nors panašaus? Jei sakytų, kad ji niekada nebus tikra chirurgė, nes, na, odontologė. Tiesiog atsistokite į tą poziciją ir pagalvokite, kiek žodis turi galios kitą pakelti ir nuleisti. Linkiu prisiminti tą galią ir ją naudoti tinkamai taip parodant, kad susireikšminęs šūdo gabalas nesate. Kad esate profesionalas, žurnalistas, dokumentalistas, LRT atstovaujantis kūrėjas.
Gera pradžia atsiprašymas būtų, nes tikrai ne laiku ir ne vietoje čia pasišaudyti sugalvojote. Nejauku net, kad aš, pacukas, suaugusiam vyrui turiu moralizuoti. Jei imtumėm paties žodžius, kad žmonės bus legitiminiai, kiek žmonės jų klausys, tai žmonės klauso Rimantės – statistika taip rodo. Tiek „Google“, tiek „Instagram“, tiek „Facebook“ ir net LRT. Tai gal neverta mėtytis pareiškimais, kas yra, o kas nėra žurnalistas. Gerbkite kolegas, juk per santykį į kitus vertę savo kuriame. Gražaus vakaro“, – linkėjo P. Miškinis.
Tačiau viskas gražiu vakaru tikrai nesibaigė. Asmeniškas R. Kulvinskytės vyro komentaras R. Bružo pusėn sulaukė dar aštresnės pastarojo reakcijos.
„F*** you, deformuotas biče, kurį net žmona viešai vadina onanistu. Esu baikeris ir jei dar kartą paminėsi mano žmoną, sukalsiu tavo ryžą snukį iki faršo. Supratai, šūdo gabale?“ – necenzūrine leksika plūdosi garsus žurnalistas.
Gerokai įkaitus situacijai komentaruose pasisakė ir S. Vaitulionis.
„Jau dugnas pramuštas“, – situaciją vertino užsipultas laidos herojus.
Jam antrino ir prieš tai jau pasisakęs P. Miškinis: „Manau, jums baigėsi argumentai, baigėsi rašalas ir pagarba daugumos žmonių akyse. From zero to hero, veidu į samanas. Tikiuosi, nosis nelūš.“
„Argumentas ir palyginimas skiriasi. Turėjo VU išmokyti to. Ar ne VU žurnalistiką baigėte? Niekšas esate jūs, savo kolegę ir mano žmoną užsipuolęs. Užsipuolęs kitus kolegas ir parodęs nepagarbą savo profesijai. Man į snukį galite siūlyti duoti ir net pabandyti tą padaryti, bet ar neteks pačiam dėl savo žodžių rytoj raudonuoti?“ – toliau klausė Povilas.
Tačiau R. Bružas nesiliovė.
„Keista, kad nenuėjote, kur siunčiau, – kreipėsi į P. Miškinį. – Apgailestauju, kad jūs esate silpnas vyras, o jeigu dar kartą užsiminsite apie mano žmoną, sumalsiu jūsų ryžą mergaitišką snukį. Ar aiškiai pasakiau?“
Tiradoje po R. Kulvinskytės komentaru galiausiai buvo pažymėta LRT generalinė direktorė, jos pavaduotojas ir LRT radijo departamento vadovas.
„Čia palieku darbuotojo etikos normas vertinti jums. Mano kompetencija ties faršu baigiasi. Rimai, ramios nakties“, – brūkštelėjo P. Miškinis.
„Ačiū, seku“, – gana greitai sureagavo Giedrius Masalskis, tačiau nuo platesnių komentarų tąsyk LRT vadovybė susilaikė.
Visgi net ir po to nemalonių komentarų savaitgalį būta ne vieno. Galiausiai po kelių valandų netikėtai sekė atsiprašymas.
Atsiprašymo neužteko
Ne vieną užgaulų komentarą socialinėje erdvėje R. Kulvinskytei, jos pašnekovui, vyrui ar juos ginti pasiruošusiems internautams palikęs R. Bružas galiausiai nusprendė atsiprašyti. Žurnalistas suskubo trinti savo komentarus ir juos pakeitė naujais. Tiesa, jau išleidus straipsnį, Delfi sulaukė informacijos, kad po savaitgalį įvykusios tirados R. Bružas užblokavo visus, kurie jį komentaruose ragino atsikvošėti, įskaitant žinomą žurnalistą Liudą Dapkų bei jo žmoną.
„Apie raudonas linijas ir troškimą užbaigti šią temą. Visi čia prasvažiavom normaliai. Rimantės asmeniškai atsiprašiau SMS ir savo neetiškus komentarus ištryniau. Tačiau tai nereiškia, kad palieku pozicijas apie neviešų ir nesusijusių su tema, minėjimu su tikslu įžeisti ar sukelti emociją. Tai ir sukilo emocijos, o ten traukinys ir pervažiavo visas raudonas linijas. Pamoką išmokau ir influencerių puslapiuose nebesilankysiu, nes objektyviai vertinu savo verbalinius gebėjimus. Man labiau patinka apie istoriją diskutuoti, o ne rietis. Atsiprašau visų, kuriuos galimai įžeidžiau. Taika ir meilė“, – rašė R. Bružas.
Tačiau žurnalisto atsiprašymas įtikino ne visus.
„Ne, Rimai, deja, čia taip nebaigsime. Už žodžius ir grasinimus atsakyti teks. Būkit vyras ir atsiprašykit oficialiai, viešai ir nuoširdžiai. Visų iš eilės. Juk įžeisti viešai drąsos užteko. Čia aš duodu tokį get out of jail free card. Vyriška būtų buvę palikti savo komentarus, bet viskas suprintscreeninta ir sudokumentuota. Linijas peržengėte pirmu komentaru ir liniją peržengus reikia turėti drąsos prisiimti atsakomybę“, – tikino R. Kulvinskytės sutuoktinis.
Atsakydamas į P. Miškinio komentarą R. Bružas, pasinaudojęs proga, atsiprašė ir S. Vaitulionio, kurį užsipuolė pirmiausia.
„Atsiprašau ir Saugirdo, kuriam nuoširdžiai simpatizuoju už drąsą, charizmą ir superinį balsą. Atsiprašau ir Rimantės vyro – I didn’t ment that, bet nereikėtų nustebti, kad, įspraustas į kampą, kanda. O, tamsta, smūgiavot per žemai. Kaip minėjau, nesididžiuoju ir galėjau „išvairuoti“ kitaip, bet yra, kaip yra. Dovanokit“, – atsiprašė garsus radijo ir televizijos laidų vedėjas.
R. Bružas gailisi: kalbėjo emocijos
Delfi pirmadienį susisiekė su žinomu žurnalistu R. Bružu. Šis pripažino, kad minima situacija jam yra nemaloni ir dėl parašytų žodžių jis gailisi.
„Ką čia komentuosi“, – atsikvėpė pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl apskritai kilo tokia situacija, R. Bružas patikino, kad tuomet pasikarščiavo ir leido kalbėti emocijoms.
„Man visiškai nėra sunku viešai pripažinti savo klaidas. Aš to neturėjau daryti, ir viskas. Nereikia iš paprastos istorijos daryti kažkokios dramos. Nieko daugiau pasakyti negaliu, nei tiek, kiek aš jau pakomentavau savo atsiprašyme. Tai tiesiog buvo išprovokuota emocija ir man labai gaila, kad aš emocingai į viską sureagavau. Tai tiek. Visi, kas mane pažįsta, žino, koks aš ir apie ką aš esu. Man visi šitie dalykai iš principo yra labai tolimi“, – tikino garsus žurnalistas.
Pasiteiravus, jeigu pramogų pasaulis jam iš tiesų yra toks tolimas, kodėl visgi nusprendė pasisakyti po minėtu R. Kulvinskytės įrašu ir apie jos laidos svečią, R. Bružas nuo komentarų susilaikė.
„Nebesigilinkime. Visiškai nėra prasmės“, – sakė jis.
Paklausus, ar po konflikto pavyko asmeniškai atsiprašyti ar pabendrauti su R. Kulvinskyte, P. Miškiniu ar S. Vaitulioniu, R. Bružas to atskleisti nepanoro ir mandagiai atsisveikino.
Į rietenas sureagavo ir LRT
Delfi susisiekus su LRT atstove spaudai ir pasiteiravus apie minimą kolegų konfliktą bei kaip į tai reaguojama darbovietės viduje, pirmadienį vakare sulaukta oficialaus komentaro.
„Visuomeninis transliuotojas LRT savo žurnalistams ir turinio kūrėjams kelia aukščiausius žurnalistinio darbo kokybės ir etikos standartus. Minima situacija yra nemaloni, neatitinkanti LRT etikos standartų.
Atkreipiame dėmesį, kad diskusija tarp dviejų žurnalistų vyko asmeniniuose profiliuose, tačiau, LRT nuomone, ji turi neperžengti etikos normų. Nepalaikome viešų įžeidinėjimų, grasinimų.
LRT vadovai, sužinoję apie šiuos komentarus, nedelsdami sureagavo: sekmadienį kalbėjosi su Rimu Bružu. Pokalbių metu buvo išsakyta pozicija, kad LRT to netoleruoja. Atsižvelgęs į LRT poziciją, R. Bružas už savo komentarus R. Kulvinskytės atsiprašė ir savo komentarus pašalino“, – teigiama oficialiame komentare.
P. Miškinis visko taip nepaliks – kreipėsi į teisininkus
Savaitgalį įvykusios situacijos R. Bružo kirčių sulaukęs S. Vaitulionis nekomentuoja, daug kalbesnis šia tema buvo P. Miškinis. Savo žmoną R. Kulvinskytę komentaruose gynęs vyras asmeniškai sulaukė grasinimų, dėl kurių jis nesiruošia sėdėti sudėjęs rankų, ir jau kreipėsi į teisininkus.
„Ne planuoju, o jau tą padariau. Palieku geriausiems savo srities profesionalams spręsti šį rebusą. Kai vienąkart pagrasini žmogui, gal gali nurašyti emocijoms, bet trys – jau apibrėžimas Baudžiamajame kodekse. Visų pirma, tai yra atsakomybės klausimas. Ar tai, ką parašai socialiniuose tinkuose, atleidžia nuo atsakomybės už kitiems sukeltus jausmus, ar tai turi mažesnę įtaigą, nei žodžiai, pasakyti gyvai? Žodžio laisvė yra svarbu, bet taip pat svarbu ir pagarba kitam. R. Bružas ne kartą yra bendravęs LRT koridoriuose su Rimante. Juk yra kolegos. Kažkodėl kritikos jos darbui tais kartais neišsakė. Kritiką garbingi žmonės išsako asmeniškai, o pagyras – viešai. Kaskart numodami ranka į patyčias, nepagarbą, piktą žodį ar rankos pakėlimą, suversdami kaltę priklausomybėms, mes, kaip visuomenė, pasakome, kad tai yra ok. Kad mes tą toleruojame. Kad tai neturi turėti jokių pasekmių. Deja, mano nuomonė kita. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Ir tai – ne tik nuomonė, tai yra elementarus fizikos dėsnis“, – rėžė Povilas.
Bendraudamas su Delfi R. Bružas minėjo, kad buvo išprovokuotas emocijų ir dėl to gailisi. Tačiau P. Miškinis tikina, kad to jo šeimai neužtenka, jog būtų pasiekta taika.
„Na, ne mūsų pareiga teisti ir ne mūsų atsakomybė atleisti. R. Bružas, visų pirma, turi prisiimti atsakomybę be jokių „bet“, be jokių „nes“. Tiesiog kaip vyras atsistoti prieš Rimantę ir atsiprašyti jos. Be atmestinumo, ironijos ir sarkazmo. Taip pat – ir kolegų žurnalistų (Liudo Dapkaus ir Saugirdo Vaitulionio, kurie taip pat pasisakė komentaruose, gindami save ir R. Kulvinskytę, – red. past.). Savo komentaruose R. Bružas labai aiškiai svėrė vienų ir kitų žmonių vertes – jų vertę visuomenei, žmonių „svorį“ pagal profesinius pasiekimus. Būtų labai įdomu išgirsti, kaip jis pats objektyviai, kaip tikras žurnalistas, matytų tolimesnę įvykių eigą po šio žodinio išpuolio – savo privilegiją šviesti ir informuoti žodžiu jis pavertė žalojimu žodžiais. Kai tai, kas turi gydyti, paverčiama ginklu, sunku tikėti ir pasitikėti. Bet... Gal jis gali prisijungti prie mūsų komandos ir kasdien rašyti palaikymo laiškus tiems, kuriems skauda?
Kai sukūrėme „Laimės dietą“, mūsų tikslas buvo telkti, o ne skaldyti. Dabar esame išsikėlę tikslą padaryti Lietuvą laimingą, o vėliau – ir laimingiausia šalimi pasaulyje. Įsivaizduoju, kaip tai skamba šio interviu kontekste, – šypteli jis. – Bet nėra blogo taško pradėti – visada galima atsispirti nuo dugno. Todėl labai noriu paprašyti susilaikyti nuo neigiamų komentarų. Jei norisi rašyti, rašykite tik gražius žodžius Rimui komentaruose, asmenines žinutes, tegul pajunta, kokią vis dėlto galią turi meilė. Kokią galią turi gražus žodis. Tegul šiame kontekste jis nugali visą tą išsakytą šūdą ir daugiau neeskaluoja dar didesnio pykčio. O pasekmes pamatysime ateityje.“
Pasiteiravus, kokia buvo pirminė reakcija, išvydus žmonai adresuotus R. Bružo komentarus, P. Miškinis neslepia, kad ir jam sukilo emocijos, tačiau stengėsi išlaikyti taktą.
„Kokia gali būti reakcija, kai randi susigraudinusią žmoną ir sužinai priežastį? Eini galąst kirvio, – nusijuokė pašnekovas, bet greitai surimtėjo. – Tačiau svarbu trumpai sustoti, įvertinti situaciją ir reaguoti adekvačiai. Nenorėjau veltis, pats nesu aktyvus socialinių tinklų vartotojas, bet žeminti savo žmonos tikrai neleisiu. Tiek kaip moters, tiek kaip profesionalės – kasdien tenka stebėti, kaip jos darbas ir „Laimės dieta“ padeda šimtams žmonių, to patvirtinimas yra per mėnesį atsiunčiamų bent 100 laiškų bei žinučių su padėkomis ir kitąkart širdį draskančiomis istorijomis, kurias padeda spręsti mūsų komandos psichologai. Ir ypač šiuo metu, kai mūsų žmonių psichologinė sveikata yra tokia gležna ir pažeidžiama.
Pirmas mano suformuotas atsakymas į jo išpuolį buvo gerokai gerokai grubesnis, bet... Pyktis skatina pyktį, o per savo margą patirtį visokių konfliktų teko matyti ir gesinti. Visų pirma, norėjau, kad R. Bružas pažvelgtų į situaciją iš šono. Kaip jis pats reaguotų, jei kas užsipultų jo šeimos narius, ir kaip, jo nuomone, dabar turiu aš reaguoti? Tikrai buvo galimybė nuleisti emocijas, garą ir sustoti. Atsiprašyti, pajuokauti ir ramiai tęsti vakarą. Tačiau deeskaluoti situacijos, matyt, viena pusė nenorėjo ir viskas virto tokia neskania srutų upe, iš kurios, manau, dar laiku išlipau, nes paskutiniai komentarai jau buvo skirti nakties tylai. Sekmadienį, žinoma, buvo keista gauti tiek žinučių iš nepažįstamų žmonių su palaikymu ir pagarba už netylėjimą. Džiaugiuosi, kad tai svarbu.“
Komentuoti užsukus Rimantės vyrui, ir pats P. Miškinis sulaukė strėlių. Sutuoktiniui kliuvo bene aršiausios žinutės su necenzūrine leksika ir grasinimu. Tiesa, tądien po minėtuoju „Facebook“ įrašu pasisakę dar kiti internautai taip pat gavo kirčių: buvo pašiepiamas jų darbas ar lytinė orientacija.
„Na, aš viską stengiausi paleisti juokais. Vaikystėje augau tokiam nuostabiam utopiniam rajone, kuris buvo vadinamas krasnūcha, tai, patikėkite, būnant akiniuotam baltapūkiam choristui „ąžuoliukui“ dar ne tokių tekstų teko girdėti. Net priėmiau komentarą apie mergaitišką snukį kaip pagyrimą savo lygiai ir jaunatviškai veido odai, – nusijuokė Povilas ir tęsė. – Gyvenant su žmogumi, kuris kiekviename naiviai mato tik gėrį, nori nenori pats į pasaulį pradedi žiūrėti kaip į cukrinį. Mane labiau užgavo įžeidimai, skirti ne man, o kitiems žmonėms, kuriems tikrai nereikia įrodinėti savo kompetencijos ir pasiekimų. Taip pat kaip žmogui, turinčiam ir homoseksualių draugų bei verslo partnerių, tikrai buvo liūdna girdėti tą homofobišką tiradą. Jei laikai save intelektualu, žurnalistu, atstovaujančiu nacionaliniam transliuotojui, esi atsakingas už savo žodžius. Ir ta našta sunkesnė nei ta, kurią anoniminis komentatorius neš pasirašęs po šiuo straipsniu.
Rimantė baigė žurnalistiką Vilniaus universitete, dirbti pradėjo dar pirmame kurse ir visada akcentuoja jiems – studentams – skiepytas žurnalistikos etikos vertybes. Mano nuomone, niekas negali skirstyti kastomis pramogų ar tiriamosios žurnalistikos, visų galutinis tikslas yra vienodas – informuoti žmones, tai – tarnystė visuomenei, jie yra „ketvirtoji valdžia“. Liūdna, kai tokį garbingą statusą žurnalistu save vadinantis žmogus naudoja kolegoms menkinti, žmonių vertei sverti ar elementariai tyčiotis, kai prieš patyčias taip kovojame. Žurnalistams nėra suteikta teisė menkinti kolegų, lyčių, profesijų, išvaizdos ar gyvenimo būdo pasirinkimo. Be to, manau, kad save žurnalistu gali vadinti tie žmonės, kurie mokėsi šios profesijos. Tai – atsakomybės ir etika, kurią privalai išmokti.“
Pasiteiravus, ar pats dėl savo komentarų nesigaili, gal, esant progai, jis ir pats reaguotų kur kas šalčiau, P. Miškinis tikina, kad gręžiotis atgal neverta.
„Nesvarstau, kas būtų, jeigu būtų. Buvo situacija ir aš į ją reagavau taip, kaip tą akimirką maniau esant teisinga. Kaip minėjau, mano noras buvo ne provokuoti, o deeskaluoti situaciją. Visi jau prašė R. Bružą baigti, nes pradžioje gal buvo kažkoks pasišpagavimas klaviatūra, bet kuo toliau, tuo tapo neskaniau.
Ryte mačiau, kad R. Bružas pratrynė ir man rašytas žinutes „Facebooke“. Tikriausiai ten buvo dar įdomesnių tekstų, kurių nedrįso rašyti viešai. Klausimą, ar užsipuldamas kolegę ir moterį esi susireikšminęs šūdo gabalas, tikrai palieku atvirą, nes atsakymo rašytuose komentaruose nesulaukiau. Savo nuomonę ir atsakymą į šį klausimą tikrai turiu. Kaip ir raginimą įsiauti į mano batus, kaip reaguotų, jei kas viešai ir nepagarbiai suabejotų jo žmonos kompetencija. Turiu visišką, nediskutuotiną ir neužmušamą pagarbą medikams, nes pats neseniai nuėjau ilgą ortognatinės chirurgijos kelią ir absoliučiai visi specialistai yra pasišventę savo darbui. Rytuose šventikai, daktarai ir žurnalistai yra priskiriami vienai kastai, nemanau, kad šis palyginimas turėjo įžeisti. O ir šiaip niekada neturiu intencijos žmonių įžeisti“, – tikino jis.
Po visko R. Bružas savo komentarus ištrynė ir vietoje jų parašė atsiprašymą. Kaip jį vertina kita pusė? Ar asmeniškai minimas žurnalistas Rimantės ir jos vyro atsiprašė?
„Na, visų pirma už žodžius reikia atsakyti. Jei juos ištrini ir parašai nenuoširdų atsiprašymą, prašydamas ištrinti komentarus, tai ką aš žinau. Čia tas vyriškumas, manau, ir pasimato. Kai atsiprašai, tu nereikalauji nieko. Tu prašai atleidimo. Vyriškumas yra klaidų pripažinimas, pralaimėjimo priėmimas ir iš kiekvienos situacijos, kad ir kiek ji nemaloni, išėjimas didesniam, geresniam ir išmintingesniam. R. Bružas tiek mane, tiek kitus, kiek žinau, iškart užblokavo, tad, gaila, šviežia galva nepavyko pratęsti pokalbio. O gal šiuo metu draugiškai juoktumėmės, o ne į jūsų klausimus atsakinėtumėme. Aš galiu atsakyti tik už savo pasirinkimus. Aš išreiškiau savo nuomonę, kad atsiprašymas tikrai nebuvo nuoširdus, ir pasiūliau vėlgi linksma forma „Monopolio“ get out of jail free (išėjimo iš kalėjimo, – red. past.) kortelę. Paskambink, atsiprašyk, parašyk oficialų ilgą atsiprašymą ir paaiškink savo elgesio priežastis“, – galimybes vardijo pašnekovas.
R. Kulvinskytė: Rimas pats yra influenceris, kad ir kaip jų nekęstų
Savo komentaru nuslūgus pirminėms emocijoms su Delfi sutiko pasidalyti ir R. Kulvinskytė.
„Prisipažinsiu, esu iš tų, kurie, išgirdę žeidžiančius žodžius savo adresu, dažniau renkasi nutylėti –matau, kad pykčio, susipriešinimo mūsų dienomis ir taip pakanka. Lygiai taip pat žinau, kad pyktis daug daugiau pasako apie jį transliuojantį žmogų nei apie mane. Bet kai buvo įžeistas mano laidos svečias, mygtukai užsidegė keliose eilėse. „Laimės dieta“ yra mano namai. Ir kiekvieną, į juos atėjusį, aš priimu atvira širdimi, gerbiu ir saugau bei ginu. Be to, mano svečias yra ir LRT svečias, o mudu su Rimu dirbame ten pat – LRT radijuje.
Rimas pats yra influenceris, kad ir kaip jų nekęstų. Žinau, kad jo nuomonė daug kam svarbi, ir tą akimirką, kai perskaičiau, jog Saugirdas, Rimo žodžiais, „netarnauja visuomenei“, pagalvojau apie tuos, kurie tą komentarą skaitys. Iš gaunamų laiškų ir komentarų matau, kokioje duobėje dabar esame: daugybė žmonių dėl susiklosčiusios situacijos yra be darbo, gyvena iš valstybės dotacijų, jų žodžiais, kartais didžiausias dienos darbas yra prisiversti gyventi.
Tai kokią savo vertę jausti tam žmogui, jei jau žurnalistas, žurnalo redaktorius, pasak autoritetingo žmogaus, yra „apie nieką“? Dabar tapo mada žmogaus vertę nustatyti pagal populiarumą socialiniuose tinkluose – kuo žinomumas didesnis, tuo vertė kažkodėl mažesnė. Mano nuomone, populiarumas dažniau yra charizmos ir sunkaus darbo pasekmė nei atsitiktinumas, o toks vertinimas – elementarus pavydas. Apskritai kas gali pasakyti, kuris mūsų daugiau tarnauja visuomenei: šluojantis gatves, lakuojantis nagus ar darantis dokumentiką? Neleiskite moters į kirpyklą metus ir pažiūrėsim, kaip ten su ta laime, – šyptelėjo ji. – Nustokime vertinti, teisti, sverti ir smerkti vieni kitus – žmonėse skleidžiasi tos savybės, kurias juose renkamės matyti.“
