Nepageidavo gėlių darželio
Palangos kapinėse pernai spalį buvo palaidota urna su S. Povilaičio palaikais. Artimieji pasinaudojo teise iškart užsiimti vietą šeimos kapavietei, todėl nuspręsta tvarkyti visą jos teritoriją, o ne tik tą vietą, kur amžinojo poilsio atgulė maestro.
„Mintis, kaip turi atrodyti S. Povilaičio kapas, man kilo per naktį. Supratau, kad tai turi būti kuklu, elegantiška, modernu, jaunatviška. Todėl pasiūliau visą kapavietę uždengti juodo granito plokštėmis. Virš jų yra keturi granito stačiakampiai, kurie simbolizuoja pianino klavišus“, – pasakojo V. Miltenis.
Kai idėją jis pristatė S. Povilaičio našlei Birutei ir jųdviejų dukrai Agnei, joms idėja patiko. „Maestro prieš savo mirtį buvo pareiškęs, kad ant jo kapo nebūtų jokio gėlių darželio. Tačiau Birutė vis tiek dar norėjo, kad būtų bent koks kampelis, kuriame būtų galima pasodinti gėlių. Galiausiai ją pavyko įtikinti, jog to visiškai nereikia. Pakanka, jog ant kapo yra stacionarios vazos, į kurias gėlių galima pamerkti. Pats manau, jog kapavietės turi būti tokios, kad jas prižiūrėti būtų kuo paprasčiau“, – teigė V. Miltenis.
Kape priveisė skruzdėlių
Jis prisipažino, jog tvarkant S. Povilaičio kapą teko susidurti su nemenkais sunkumais. „Tiesą sakant, niekada neturėjau tiek problemų. Žmonės rašė skundus į savivaldybę, kad granito plokštėmis užimame per didelį plotą, nors tiksliai laikėmės išmatavimų. Žinau, kad mūsų konkurentai, kurie norėjo tvarkyti S. Povilaičio kapą, tačiau B. Povilaitienė jų nesamdė, pasielgė labai negarbingai. Už rankos nepagavome, tačiau spėjame, kad jie maestro kapą apipylė sirupu, todėl įsiveisė nemažai skruzdėlynų. Teko spręsti ir šią problemą“, – neslėpė V. Miltenis.
Jo teigimu, daugelis įsivaizdavo, jog S. Povilaičio kapą turi puošti paminklas, kuriame būtų maestro galva ar mikrofonas.
„Tačiau daugelis gali įsivaizduoti, ką tik nori. Svarbiausias yra artimųjų sprendimas. O jis buvo palaikyti mano pasiūlytą idėją, kad kapas būtų kuklus, bet elegantiškas“, – tvirtino akmendirbys.
Granito plokštės buvo atgabentos iš Suomijos. Viena jų, kuri buvo didžiausia, transportuojant perlūžo, todėl teko spręsti ir šią problemą.
„Kaip bebūtų, viskas yra sutvarkyta, suderinta, išspręsta. B. Povilaitienė labai norėjo, jog maestro kapas būtų sutvarkytas iki jo mirties metinių, o mums ir pavyko tai padaryti“, – teigė V. Miltenis.
Ant vienos granito plokštės išraižyti S. Povilaičio dainos žodžiai: „Vienas nueisiu, kai atslinks sutema...“
„Žodžius parinko žmona ir dukra, mes tik padarėme tai, ko jos norėjo“, – pabrėžė V. Miltenis.
Įamžinimui – septynios idėjos
Ketvirtadienį, spalio 6-ąją, sueina metai po S. Povilaičio mirties. Maestro mirė po sunkios ligos. Ketvirtadienį, jau prieš vidurdienį S. Povilaičio kapą Palangos kapinėse puošė gėlės, speciali puokštė, kurią padėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, degė žvakutės.
Nors Palangos savivaldybė žadėjo, kad iki S. Povilaičio mirties metinių išrinks geriausią idėją, kaip kurorte įamžinti maestro atminimą, tai nespėta padaryti.
Rugsėjo 10-ąją visuomenei buvo pristatytos septynios idėjos dėl S. Povilaičio atminimo įamžimo. Jos pateiktos specialiai savivaldybės paskelbtame konkurse.
Vienos idėjos autoriai siūlo statyti skulptūrą, kurioje maestro būtų pavaizduotas visu ūgiu, jis stovėtų prie patefono. Konkrečios vietos, kur galėtų būti pastatyta tokia skulptūra, idėjos autoriai nenurodo, tačiau realiausia erdvė – prie Palangos koncertų salės.
Kitos idėjos autoriai siūlo kasmet liepą organizuoti tarptautinį Stasio Povilaičio vardo estradinės muzikos festivalį „Vėl švieski man vėl!“, kuris vyktų Palangos koncertų salėje.
Tarp siūlomų idėjų yra ir tokia, kurios devizas „Moderato“. Tai – taip pat kasmetis festivalis „Tiltai“ kuris vyktų dvi dienas. Jį siūloma organizuoti Palangos koncertų salėje spalio 6-7 dienomis, tada, kai minimos S. Povilaičio mirties metinės. Šios idėjos autoriai taip pat siūlo ant Palangos tilto, vietoje, kur S. Povilaitis dainavo paskutinį kartą, pritvirtinti atminimo lentelę, o Palangos koncertų salės vestibiulyje įrengti nedidelės apimties stilizuotą S. Povilaičio atminimo eksoziciją-muziejų.
Vienos neįprasčiausių konkursui pateiktų idėjų devizas yra „Žvaigždė Sandu“. Idėjos autorius siūlo sukurti ir pastatyti funkcionalią skulptūrą, į kurios vidų būtų galima patekti per fundamentą. Skulptūra būtų apjuosta vandeniu, ji būtų pastatyta netoli jūros. Idėjos autorius išsamiai savo idėjos detalių neatskleidžia, nes, anot jo, nėra tikras, ar gims bendros partnerystės projektas.
„Viltis sugrįžti“ – dar vienos siūlomos idėjos devizas. Jos autoriai įsitikinę, jog geriausiai įamžinti S. Povilaičio atminimą pavyktų, jei ant jūros tilto, toje vietoje, kur jis pasisuka į dešinę, būtų pastatyta maestro skulptūra ir jai pritaikytas specialus apšvietimas.
Dar vienas siūlymas – S. Povilaičio vasaros estrada. Idėjos autoriai siūlo, kad ji būtų pastatyta prie muzikuojančio fontano. Idėjos esmė ta, kad S. Povilaičio vasaros estradoje galėtų koncertuoti visi norintieji.
Kitos idėjos devizas – „Atleisk man“. Autoriai siūlo J. Basanavičiaus gatvėje, prie tilto per Rąžę, pastatyti pjedestalą, ant kurio iškiltų ir dainuojančio S. Povilaičio skulptūra.
Konkursui pateiktų idėjų projektus vertins speciali Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta projektų vertinimo komisija. Planuota, kad ji konkurso nugalėtoją turėtų paskelbti rugsėjo pabaigoje. Tačiau, anot konkursą koordinuojančios Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Litvinienės, komisijos nariai šiuo metu labai užsiėmę kitais darbais, todėl iki šiol niekaip nepavyko suderinti posėdžio, per kurį turėtų būti išrinktas konkurso laimėtojas, datos.
Dabar numatyta, kad toks komisijos posėdis turėtų vykti kitą savaitę.
Teigiama, jog kitų metų Palangos savivaldybė biudžete jau turėtų būti numatytos lėšos įgyvendinti pasirinktą idėją, kaip įamžinti S. Povilaičio atminimą.
