„Nors šiame mieste lankausi jau ne pirmą kartą, kaskart visi pojūčiai signalizuoja - tai miestas, kuriame bereikalingoms taisyklėms ir įtampai vietos nėra. Projektui čia - puikiausia žaidimų aikštelė.“
Fotosesijos įvaizdžius įkvėpė Berlyno klubinė kultūra ir mados, nepamirštami gatviu graffiti ir iki juodumo apipaišyti tualetų veidrodžiai baruose. "Nusprendžiau būti nei nuogas, nei apsirengęs. Nors nelemtoji rožinė barzda Lietuvoje privertė parašyti BLog'ą apie nemalonaus dėmesio naštą, Berlyne ta pati barzda suveikė kardinaliai kitaip. Reakcijų buvo daug, tik klausimai nevargino, sulaukiau komplimentų, o pastabas dažniausiai lydėdavo smagus aplinkinių susidomėjimas."
Foninės aplinkos fragmentus nuotraukose atpažins tie, kurie kultūros sostinėje lankėsi anksčiau: Berlyno siena, ne tik istorinis monumentas, bet ir besikeičiančio žmonių sąmoningumo rezultatas. Berghain, tapęs Rave kultūros karštuoju tašku, apie kurį šnekama visomis Europos kalbomis.
"Smagu, jog šiame mieste gyvenantys tautiečiai džiugina savo darbais. Fotografė Dovilė Sermokas jau pirmo susirašinėjimo metu šimtu procentu pagavo idėją. Toks jausmas, kad kartu būtume dirbę ne prie vieno projekto. Gal dėl to ir nuotraukos - kol kas vienos drąsiausių "Vietinis-Svetimas" projekte”, rezultatais džiaugėsi Šarūnas Kirdeikis.
"Turiu prisipažinti - kalbėti apie miestą, kuriame gyvenu veik dešimtmetį, nepaprasta. Pirmieji susižavėjimai ir aikčiojimai jau gerokai už nugaros, o miestas tapęs mūza, nuolatiniu palydovu, partneriu ir draugu", apie Berlyną pasakojo fotografė Dovilė Sermokas. "Čia susitinka tie, kuriems visas likęs Pasaulis per griežtas, gal net pernelyg suaugęs ir pilkas. Nežinau kito tokio miesto. Jausmas, jog ant griuvusio istorinio Berlyno landšafto save iš naujo atrado laisvė, atvirumas, drąsa ir individualumas."
Tiesa, ryškiais rezultatais Š.Kirdeikis mažiausiai nori piktinti ar tuščiai varginti. "Pirmiausiai fotosesiją dariau dėl savęs. Berods, maksimaliai įvykdžiau anksčiau savo BLoge aprašytą temą "Ko nederėtų daryti #sulaukus30". Jaučiu, ateityje neteks gailėtis, jog pabrukau uodegą.”
Antras choreografo tikslas - tokiu būdu paklausti kitų, kaip smarkiai esame prisirišę prie sąvokų: rožinė, nuoga, nepadorūs gestai ir pan.: “Šiais dalykais man patinka tiesiog žaisti ir po to grįžti į neutralią buseną. O kaip kitiems? Kodėl kai kurie dalykai kelia smagumo ar nejaukumo jausmą? Gal kažkas už mus suformavo koncepcijų ir idėjų mazgų?”
