„Kažkada, dar mūsų dviejų pradžioje, svarstėme, kad mudviejų gyvenimų pabaigoje mums reiktų knygyno. Tuomet net nenutuokėme, kad gyvenimo pabaigos laukti nereiks. Kad atsidarysime leidyklą, pradėsime leisti Rimantės knygas, o vėliau – ir kitų autorių kūrybą. Ir kad namai mūsų knygoms atsiras kaip natūralios įvykių tėkmės rezultatas“, – pasakoja Povilas, kuris, kaip tikina Rimantė, yra didžiausias jų šeimos svajotojas ir svajonių pildytojas.

„Knygyno tikėjomės gyvenimo pabaigoje, bet prasidėjus karui Ukrainoje, suvokimas, koks atstumas skiria pradžią ir pabaigą, gerokai pasikeitė. Kam laukti senatvės svajonėms, jei jas galima įgyvendinti dabar?

Tuo metu, kai prasidėjo karas Ukrainoje, buvome Tailande. Nuvykome į vieną didžiausių Chiang Mai šventyklų uždegti žvakių už ukrainiečių stiprybę. Vienoje iš patalpų pamatėme bemedituojantį budistų vienuolį. Jis pakvietė mus prieiti, išklausinėjo iš kur atvykome, galiausiai pradėjo laiminti sakydamas: „Appy appy, lucky lucky Lithuanian family“. Išėjome su šypsenomis iki ausų ir jau žinojome, kad mūsų knygynas vadinsis „Appy Lucky Bookstore“, – priešistore dalijasi P.Miškinis-Eidukonis.

Pora svajojo apie vietą, į kurią žmonės užsuktų ne tik knygų, norėjosi, kad visi užsukę liktų ilgesniam laikui: pabendrauti, įsikvėpti, susipažinti, paaugti. Kaip patys sako, norėjosi to kažko, kas jungtų. Ir tuo kažkuo tapo nealkoholiniai kokteiliai.

„Kol gimė knygynas, gimė ir mūsų sūnus. Atumas atsinešė ne tik besąlygišką meilę dar vienam žmogui, bet ir... pažintį su nuostabiais nealkoholiniais kokteiliais. Laukdamasi labai aiškiai savo kailiu pajutau, kad nevartojantiems alkoholio vienintelė alternatyva yra vanduo arba nealkoholinis alus. Pagalvojome, kodėl knygyne neatidarius nealkoholinių kokteilių baro su klasikiniais kokteiliais tiems, kurie, kaip Povilas sako, mėgsta gerti, bet neprisigerti.

Kai rankoje laikai taurę vandens, kažkodėl aplinkiniams vis dar knieti sužinoti, kodėl negeri. O šis klausimas juk ganėtinai intymus. Taip, galbūt aš vairuoju. O galbūt laukiuosi, sergu su alkoholiu nesuderinama liga, bėgu nuo praeities siaubų arba… gydausi nuo alkoholizmo. Kai rankoje - nealkoholinis gėrimas, niekam klausimų nekyla. Tai puiki priedanga nuo nepageidaujamų pokalbių! Kita vertus, knygyne jau porąkart sėdėjome su draugėmis ir jų atžalomis. Viena jų net garsiai atsiduso, kad jaučia absoliučią laimę gerdama nealkoholinį gėrimą, skonis nuo alkoholinio nesiskiria, malonumas didelis, o pasėkmių jokių ir prieš vaikus negėda“, – pasakojo R. Kulvinskytė.

Kartu su vyru jiedu tikisi, kad knygynas Užupyje, taps kitokių susitikimų vieta: „Susitikimų, kuriuose žmonės didesnę energijos dalį skirs ne sprendimams, kaip čia išgėrus ir kas namo parvairuos, o apie ką įdomaus ir prasmingo pabendravus. Dėl to ruošiame programą išskirtinių kamerinių renginių, planuojame paleisti savo kūrybos ir rašymo seminarus, knygų klubo prenumeratą – pasirodo, darbų išsipildžius svajonėms, nė kiek nesumažėja.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją