Vargu ar Lietuvoje galima rasti labiau mylimą, tėvynę garsinantį sportininką nei Rūta. Didingiausios jos karjeros dienos, įskaitant 2012 metų pergalę vasaros olimpinėse žaidynės Londone, buvo palydėtos garsių ovacijų visame pasaulyje. Apie Rūtą rašė visi Lietuvos dienraščiai ir naujienų portalai, jos vardas mirgėjo ir užsienio spaudoje.
Tačiau tikrąjį tautos veidą, regis, tik nelaimėje pažinsi. O Lietuva 2016 metais, per Rio De Žaneiro olimpines žaidynes parodė, kad savo „auksinę žuvelę“ palaiko ir be ant kaklo užkabintų medalių.
Su metais didėjo ne tik Rūtos populiarumas ir svarba Lietuvai, bet ir plaukikės ambicijos, valia.
Pažvelgus į Rūtos nuotraukas 2010-aisiais, kai jai tebuvo 13 metų, išvystame jauną, gležną mergaitę, dar nė nenutuokiančią, kokios pergalės jos laukia ateityje.
Būdama vos penkiolikos R. Meilutytė apstulbino ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį Londono olimpiadoje iškovotu aukso medaliu. Paradoksalu, tačiau pirmą kartą lipdama į baseiną olimpinė čempionė turėjo visai kitokį tikslą – tiesiog išmokti plaukti.
„Sprendimą, jog turiu pradėti lankyti plaukimą, priėmė močiutė su tėčiu, kurie mane ir atvedė į baseiną. O priežastis buvo labai paprasta – kad būčiau saugi vandenyje ir vasarą nuvažiavus prie ežero jiems nebūtų baisu, jog nemoku plaukti.
Be to, turėjau šiek tiek problemų su nugara, todėl viskas susidėjo į krūvą ir taip pradėjau eiti į baseiną. Įdomiausia, kad tai turėjo būti tik laikinas užsiėmimas iki kol išmoksiu plaukti“, – apie ankstyvą karjeros pradžią laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynių“ pasakojo R. Meilutytė.
Tačiau 2017 metais prieš mus stovi savo jėgomis tikinti ir, regis, nepalaužiamos valios sportininkė.
Dailių bruožų šviesiaplaukė gerokai patobulėjo ir kalbant apie jos kūną - tik pažvelkite, kiek pluša mūsų plaukikė, kad baseine galėtų pelnyti geriausią rezultatą.
R. Meilutytė neslepia džiaugsmo, kad plaukimas yra ir jos mylimiausia sporto šaka, ir darbas viename. Taip pat ji užsimena, jog pergalė olimpiadoje ne tik jos pačios gyvenimą apvertė aukštyn kojomis, bet ir pastebimai keičia aplinkinių požiūrį į plaukimą – daugėja sekančiųjų jos pėdomis.
„Tai, kad turiu galimybę įkvėpti kitus sportuoti, siekti aukštumų ar tiesiog paskatinti pradėti mokytis plaukimo, man reiškia labai daug. Prie to didele dalimi prisideda ir įkurtas mano vardo fondas, kurio iniciatyva organizuojami įvairūs plaukimo turnyrai šeimoms, vaikams“, – sakė jaunoji olimpietė, pridurdama, jog ir toliau sieks motyvuoti jaunąją kartą užsiimti aktyvia fizine veikla, sportuoti.
