R. ir B. Vizgirdai pravėrė savo įspūdingų namų duris

Sostinės centre, Vaidilos teatro pašonėje jau aštuoniolika metų gyvenantys Rimtautas ir Birutė Vizgirdai svečius pasitinka plačiai atvertomis rankomis. O pastarųjų sako sulaukiatys išties dažnai. „Kai atrakinu duris, man labai malonu grįžti namo. Dauguma žmonių sako, kad mūsų namuose labai jauku ir man tai – didžiausias komplimentas“, – sako ponia Birutė.

Peržengus Vizgirdų namų slenkstį svečiai patenka į nedidelį, tačiau jaukų koridorių. Mažiausiai pastebimoje vietoje pakabintos senos ponios Birutės nuotraukos, iškarpa iš anonso apie paskutinįjį jos, kaip operos solistės, koncertą.

Ponia Birutė, paklausta, kodėl didingiausias jos karjeros dienas menančios detalės pakabintos menkai tepastebimame kampelyje, kukliai teištaria: „Negi kabinsi matomiausioje vietoje...“.

Vizgirdų namai, kuriuos jie įsigijo prieš 18 metų, kadaise buvo visai kitokie. Namų šeimininkė neslepia – butas buvo apleistas, tačiau turėjo tokių detalių, kurių neišvystumėte niekur kitur. Pavyzdžiui, lubas puošiančius originalius lipdinius.

„Buvau apstulbusi šiais lipdiniais. Net svečiuose apsilankiusi Edita Mildažytė man minėjo, kad nieko panašaus nėra mačiusi“, – apie autentišką lubų dekorą kalbėjo B. Vizgirdienė.

Nors darbo į erdvaus penkių kambarių būsto remontą ir interjero kūrimą buvo įdėta daug, rezultatai pranoko lūkesčius.

„Šis butas man atspindi tikrąjį Vilnių“, – sentimentaliai tarė B. Vizgirdienė. O Vilnių jį išties myli. Myli taip stipriai, kad kadaise galingiausią pasaulio valstybę iškeitė į mažytę šalį prie Baltijos jūros.

Ir atgal sako negrįšianti, mat jai be galo gera ir įdomu gyventi Lietuvoje.

„Kultūra čia – visai kitokia nei Amerikoje. Mano požiūriu, Lietuvoje gyventi žymiai įdomiau. Man čia nieko netrūksta, man čia miela ir gera gyventi. Tik vieno dalyko pasiilgstu – šeimos. Net nemačiau kaip anūkai užaugo...“ – graudinosi ponia Birutė.

Širdį pavergė klasikinis interjeras

Interjero dizaino sutilybių buvusi operos solistė mokėsi dar gyvendama Amerikoje, tačiau didžiausio įkvėpimo ir idėjų pasisėmė keliaudama. Sako, jos skonis susiformavo žavintis anglų ir prancūzų klasikiniu interjeru.

„Kai buvau jauna, mano namai buvo ultra modernūs. Tačiau pradėjus keliauti po Europą mano pasaulėžiura apvirto aukštyn kojomis. Mane pakerėjo klasikinis būsto interjeras, senoviniai baldai. Kiekvienąsyk pažvelgus į antikvarinius baldus, imu mąstyti apie jų istoriją. Jei tik jie galėtų kalbėti... Ką gi mums papasakotų?“ – svarstė B. Vizgirdienė.

Ponia Birutė sako itin vertinanti rankų darbą, jos širdis linksta link klasikinių antikvarinių baldų. Tačiau pastarieji – itin brangūs, neretai net neįperkami.

„Antikvariniai, tikri, autentiški baldai, o ypač labai gerai išlaikyti, yra labai brangūs. Kuo daugiau detalių turi – tuo brangesni yra“, – sakė B. Vizgirdienė.

B. Vizgirdienė nė nesvarstė restauruoti įsigytų antikvarinių baldų. Net įdrėskimai ant medinio stalelio jai – istorija, kurios nevalia keisti.

Tiesa, pora sako autentiškiems baldams nebeišlaidaujanti.

„Dabar esame pensininkai, tad visą, ką turime – užgyvenome sunkiu darbu, kaip ir daugelis žmonių šiais laikais“, – sakė B. Vizgirdienė.

Reikšmingoms dovanoms skyrė ypatingą vietą

Svetainėje dėmesį atkreipia įspūdingo dydžio tapytojo Vytauto Ciplijausko 1986-aisiais nutapytas R. ir B. Vizgirdų portretas.

V. Ciplijauskas tuomet buvo keliems mėnesiams apsistojęs Vizgirdų namuose Kalifornijoje. Būdamas neturtingas ir norėdamas atsidėkoti jį priglaudusiai porai, menininkas pasisiūlė nutapyti Vizgirdų šeimos portretą.

B. Vizgirdienė, žvelgdama į paveikslą, šypsosi ir prisipažįsta nė nemaniusi, kad menininkas imsis tapyti tokio dydžio paveikslą.

Greta V. Ciplijausko paveikslo – R. Vizgirdos tėvo, garsaus išeivijos dailininko Viktoro Vizgirdos, tapytas ponios Birutės paveikslas.

„Jis nelabai mėgo portretų. Net jo knygoje daugiausia – peizažai“, – sakė B. Vizgirdienė ir ranka pamojo į garbingoje namų vietoje pastatytą V. Vizgirdos tapybos albumą, simboliškai pavadintą „Vizgirda“. Šalia, ant sienos, puikuojasi ir Vizgirdų šeimos herbas.

Dėmesys krypo į detales

Nedideliame svečių kambaryje, esančiame greta svetainės, yra viena įdomi detalė – siena, aptraukta švelnios pastelinės spalvos audiniu. Ponia Birutė kukliai nusijuokia ir sako, kad tai – ne vien dėl grožio. Siena buvo ne itin lygi dažymui, o ir gelbsti nuo garsų, sklindančių iš Vaidilos teatro.

Į greta esantį teatrą buvusi operos solistė gali žvelgti ir pro virtuvės langą. „Visuomet žinau, jei ten vyksta koks nors renginys“, – juokiasi B. Vizgirdienė.

Valgomasis – ypatingas kambarys Vizgirdų namuose, mat jie be galo mėgsta sulaukti svečių, susodinti juos prie stalo. Valgomojo stalas yra itin praktiškas – iš šešiaviečio nesunkiai padaromas dvylikaviečiu, tad tinkamas ir didelei kompanijai.

Šalia valgomojo stalo akį traukia sekcija, kurioje – daugybė dovanotų porcelianinių dirbinių.

B. Vizgirdienė sakė per daugelį metų jų saukaupusi visą galybę. Tarp kolekcinių daiktų – ir artimų bičiulių, ir ambasadorių, ir net Valdo ir Almos Adamkų dovanos.

„Visi šie daiktai kaupti metų metus. Paliksiu visą tai dukrytei ir seseriai. Vyrukai jau turi žmonas, kurios turi savitą skonį“, – juokėsi B. Vizgirdienė.

Bene įspūdingiausiai poros namuose atrodo karališkas miegamasis, kuriame stovi didžiulė, iš Amerikos atsivežta lova. Miegamasis Vizgirdoms pasitarnauja ne tik kaip poilsio kambarys, bet ir savų namų biblioteka. Būtent šiame kambaryje pora labiausiai mėgsta vartyti knygų puslapius.

Miegamojo lubas puošianti, gėlių motyvais puošta lempa šiame bute buvo dar prieš įsikeliant Vizgirdoms. Ponia Birutė prisimena, kad buvusių savininkų iškart paprašė palikti ją sužavėjusį šviestuvą.

Davė vertingų patarimų

B. Vizgirdienė sako, kad kuriant interjerą svarbūs trys dalykai: tinkamai parinkta sienų spalva, pagal spalvinę gamą tinkantys baldai ir geras apšvietimas.

„Jei neturėčiau stalinių lempų, tik viena liustrą – visi kampai būtų tamsūs. Kad ir kiek juos puoštum, jei nėra tinkamo apšvietimo – jaukumo nesukursi.

Nors dažna pora, įsirengdami būstą, atsigręžia į minimalizmą, esą kuo mažiau baldų – tuo geriau, ponia Birutė sako, kad tai ne visuomet praktiška idėja.

„Pagalvokite, rankoje laikote taurę. Kur ją dėsite, jei suskambės telefonas? Ant žemės?“, – retoriškai klausia B. Vizgirdienė.

Aistrą interjero dizainui turinti moteris taip pat ragina lietuvius atsisakyti įsišaknijusio įpročio baldus pristumti prie pat sienų. Sako, nustebsite, kaip pasikeis Jūsų kambarys, jei tiesiog perstumdysite baldus kitaip nei esate įpratę.

DELFI kviečia pasižvalgyti po įspūdingus R. ir B. Vizgirdų namus: