Pasaulio muziką atrasti padėjo tėvai
Kas galėtų pagalvoti, kad muzikinę karjerą sukūręs atlikėjas būdamas penkerių per plauką vos neatsižadėjo muzikos visam gyvenimui. Ankstyvą vaikystę Bagdade praleidęs Alanas pažintį su muzika pradėjo nuo namie tėvų klausomų įvairių atlikėjų įrašų. Chošnau šeimos namuose vinilinių plokštelių grotuve nuolat sukdavosi tiek pasaulinių grupių tokių kaip ABBA, „Village People“, „The Beatles“, Mireille Mathieu, tiek rusiškos estrados ar Irako dainininkų kūriniai, o lentynose visada buvo galima rasti įvairių koncertų vaizdo įrašų. „Tėtis kurdas, mama – lietuvė. Nenuostabu, kad jiems vienas kitą geriau suprasti padėjo ir bendra meilė populiariajai pasaulio muzikai. Tuo pat metu man tai tapo puikia proga pažinti įvairiausius skambesius: nuo mistiškų rytietiškų garsų, lengvu ritmu pasižyminčio rusiško „popso“ iki vakarietiškų grandų“, – pasakoja Alanas.
Alano teigimu, būtent jo susidomėjimas muzika bei noras būti svečių dėmesio centre paskatino tėvus nuvesti sūnų į vieną geriausių Bagdado muzikos mokyklų. „Pamenu, kad atėjus į mokyklą, prie pianino sėdėjo vienas iš mokytojų, o vaikai sustoję eilute po vieną laukė savo eilės. Kiekvienas buvo išklausomas ir įvertinamas individualiai labai paprastu principu: tinkamas ar netinkamas šiai mokyklai. Kartais juokaudamas sakau, kad mano konfliktas su akademiniu pasauliu prasidėjo jau tada. Atėjus mano eilei tyčia elgiausi netinkamai, tad mokytojo verdiktas buvo griežtas: berniukas visai be klausos ir mokyklai netinkamas. Gerai, kad nuo mažens buvau užsispyręs – taip lengvai muzikos iš savo gyvenimo nepaleidau“, – pasakoja Alanas.
Nuo „Žalio ledo“ ir „Kraujo krešulio“ iki „Naktinių personų“
Sovietinėje Lietuvoje muzika, ypač iš kitų šalių bei kultūrų, buvo itin ribojama ir netgi savotiškai dusinama. Čia atvykęs aštuonmetis Alanas savo susidomėjimą muzika pakreipė kiek kita linkme, kuri padėjo geriau pažinti tuometinę Lietuvos estradą. Prie muzikos atlikėją savotiškai priartino ir jo lankyta Vilniaus 23-ioji vidurinė mokykla, dabartinė Simono Daukanto gimnazija, kurioje mokėsi tokie muzikinės scenos grandai kaip Vytautas Kernagis bei Algirdas Kaušpėdas.
„Mokykloje muzikos pamokas vesdavo išskirtinė asmenybė “muzikorius”. Kartu su klasės draugais mėgdavome klausyti tuometinės muzikos, tada mane sužavėjo ir fortepijonas. Jo skambesys paskatino mane išmokti juo groti, galėdavau be sustojimo praktikuotis po kelias valandas per dieną. Vėliau grojantys ar tiesiog turintys idėjų dainoms pradėjome rinktis į grupeles, eksperimentavome, tačiau trūko specialios įrangos bei pačių instrumentų“, – prisiminimais dalinasi atlikėjas. Didžiausią nuostabą tuomet sukėlė šviesios atminties mokyklos direktorius Algirdas Šuksteris, kuris, mokinių paprašytas, kažkokiu mistiniu būdu net gūdžiu Sovietmečiu aprūpino eksperimentuojančius muzikantus pačiais naujausiais instrumentais. Tik, žinoma, su nemažu pažadu: jaunuoliai turėjo koncertuoti visuose mokyklos renginiuose.
Tolimesnėse muzikinėse paieškose buvo visko: nuo sunkiojo metalo, klasikinio roko iki bandymų kurti elektroninę muziką. Atlikėjas pasakoja, kad mokykloje kurtų grupių pavadinimai keitėsi taip pat dažnai kaip ir jų nariai. „Viskas prasidėjo nuo susibūrimų pavadinimais „Žalias ledas“ ar „Kraujo krešulys“. Nauji grupės žmonės reiškė naujus pavadinimus bei šviežius muzikos stilius. Kartą, jau po mokyklos, prie mano grupės prisijungė ir Aras. Esminis skirtumas tas, kad Aras liko, o kiti atsiskyrė. Ši mūsų draugystė tapo „Naktinių personų“ pradžia“, – pasakoja Alanas.
Alternatyvios Alano „scenos“ – sporto salė arba baseinas
Pasirodo tik tam tikrų atsitiktinumų seka nuvedė Alaną ne sportininko, o atlikėjo karjeros keliu. Vaikystėje Alanas labai mėgo žaisti futbolą, vėliau mokykloje meilę sportui įprasmino stalo tenisu. Atlikėjas prisimena, kad tuo metu jį treniravusi Lietuvos stalo teniso čempionė Bronė Balaišienė jaunuolio ateitį regėjo tik sporte ir patvirtino, kad vieną dieną Alanas gali tapti šalies
empionu. „Deja, kažkuriuo metu labiau nei stalo tenisas mane sudomino krepšinis, lygiagrečiai mano širdį užkariauti bandė ir muzika. Tuomet kiek netikėtai save atradau vandensvydyje, treniravausi iki 21-erių, ne kartą teko žaisti ir profesionalų lygoje. Visgi, po šio ilgo savęs ieškojimo sporte, tikrąjį Alaną atradau muzikoje“, – pasakoja dainininkas.
Priimti šį reikšmingą sprendimą Alaną paskatino kiek netikėtos aplinkybės. Vandensvydžio treniruotes Alanas derino su neseniai užgimusių „Naktinių personų“ veikla, tad pasirinkimo valanda vis artėjo. „Gal kiek keista prisiminti, kaip prieš kelis dešimtmečius likimas mane ir Arą suvedė su Andriumi Mamontovu. Už šią pažintį dėkingi esame Violetai Riaubiškytei, kuri po trumpo pokalbio klube mus supažindino su Andriumi. Jis tapo pirmojo „Naktinių personų“ albumo prodiuseriu ir taip tarsi buvo padėtas taškas mano sportininko karjeroje. Simboliškai albumas „Muzika ir daugiau...“ mano gyvenime tapo muzika amžiams, nes pasukau būtent šiuo keliu, kuriame save matau dar daug daug metų“, – ateities vizija pasidalino Alanas.
