Nors savivaldybė buvo išdavusi leidimą renginiui iki 7 tūkst. žmonių, jame, preliminariai skaičiuojama, susirinko apie 10 tūkst. dalyvių. Tai Delfi patvirtino policijos atstovas R. Matonis.
Maršo metu scenoje kalbėjo įvairūs aktyvistai – ragino ginti tradicinę šeimą, priešintis Stambulo konvencijos ratifikavimui, saugoti vyro ir moters kuriamą šeimą. Renginio dalyviai taip pat buvo viešai paraginti atvykti prie Seimo, kai parlamente bus svarstomas partnerystės instituto įteisinimas.
Vykusį renginį stebėjo, vertino bei savo mintimis apie jį pasidalijo ir žinomi Lietuvos žmonės.
„Reziumuodamas šią įdomią dieną galiu pasakyti, kad kartais tikrai atrodo, jog šitą šalį gali išgelbėt tik stebuklas. Mes visi tokie skirtingi ir taip viską kiekvienas kitaip matom ir suprantam. Ir tų Lietuvų begalė. Manoji, kaip ir mylimas Vilnius, laisva ir atvira visoms kultūroms, tautybėms, pažiūroms, orientacijoms, lygiai teisinga mokestine, socialine, įstatymine prasme visiems piliečiams. Vieta, kur gera kurti, gyventi, mylėti. Kur negėda svečių pasikviesti. Kur žmonės laimingi, stilingi ir gražūs. Kur gatvėse šokama“, – paskutinius akcentus apie įvykusį Didįjį šeimos gynimo maršą sudėliojo Aistis Mickevičius.
Renginio metu pastebėta, kad apsauginę veido kaukę ar respiratorių minioje dėvėjo retas žmogus. Tiesa, organizatoriai viešai buvo paraginę mitingo dalyvius laikytis saugumo reikalavimų.
„Ačiū maršo dalyviams, kurių dauguma nesugeba užsidėti kaukės stovėdami minioje. Gerų dar vienų metų karantine – likusi tauta jums dėkoja.
Labai tikiuosi, kad policija bent jau į valstybės biudžetą surinks pinigų už baudas. Atrodo, nemažai išeitų – tai bent tiek būtų“, – žmonių sąmoningumo trūkumu stebėjosi Fausta Marija Leščiauskaitė.
„Aš manau, pagrindinis dalykas, ko trūksta mums visiems, tai suvokimo, kas yra šeima.
Pirmiausia, šeima yra vieni kitus mylintys, gerbiantys, saugantys ir branginantys žmonės. Šeimoje nėra viršesnių ar menkesnių. Šeimoje visi vienodai svarbūs ir mylimi.
Ir šie dalykai neturi ir negali būti apibrėžiami nei amžiumi, nei lytimi, nei socialiniu statusu ar kitais kažkieno primestais standartais.
Didžiausia tradicija šeimose, kurią mes turėtume puoselėti, turėtų būti meilė ir pagarba žmogui, su kuriuo tą šeimą kuriame.
Nes jei šeimos pamatinės vertybės bus pagarba, supratimas, palaikymas ir meilė vienas kitam, tokios pat vertybės bus skleidžiamos ir aplinkiniams. Mums visiems!
Kiekviena šeima kuria savo tradicijas pati. Ne kas nors kitas.
Aš labai norėčiau, kad tradicinė šeima, visų pirma, būtų ta, kuri sukurta meilės, supratimo ir pagarbos vienas kitam pagrindu.
To visiems mums ir linkiu“, – įrašu apie protesto renginį ir šeimos sąvoką dalijosi Saugirdas Vaitulionis.
Apie Didįjį šeimos gynimo maršą kiek anksčiau pasisakė ir žurnalistas Andrius Užkalnis.
„Kodėl tiek rašiau apie maršą. Ne todėl, kad baugintų. Net tie, kas rašė ir žadėjo į galvą, realybėje nėra grėsmingi. Ten agresijos maža, daugiau nesaugumo, pasimetimo ir liūdesio, o agresija ten yra nukreipta į pačius save. Ne todėl, kad mokėtų. Žinau, tiems, kas parduotų bet ką, visad vaidenasi nupirkti autoriai, bet aš uždirbu pakankamai iš kitur. Ne tik todėl, kad palinksminčiau skaitytojus. To yra, ir tai yra mano darbo dalis: kai matai stereotipus, rašytojo darbas juos išnaudoti, perkreipti, apšviesti juokingomis šviesomis ir iš jų padaryti pramogą. Jei kas nuo to įsižeidžia – tai jų pasirinkimas.
Bet pagrindinė priežastis yra tokia, kad nenoriu, jog kalbėtų mano vardu tie, kas skleidžia neapykantą ir nori kištis į kitų gyvenimus. „Mes – tauta“, sako jie, bet aš irgi tauta, ne prastesnė už jus, ir gėjai yra mūsų tauta, ir vakar atvažiavęs ukrainiečių ar rusų imigrantas irgi jau yra mūsų tauta. Dabar ir šiandien, o ne tada, kai išlaikys egzaminą ar gaus kokį antspaudą.
Mano šeima yra visavertė šeima, tada, kai aš ir Fausta ją tokia laikome, o ne tada, kai mums leis vėliavom mojuojantys reguliuotojai. Ne blogesnė negu jūsų. Dar šiek tiek geresnė, nes mes nelendam kitiems aiškinti, kokios jų šeimos turi būti, kokios yra teisingos, tradicinės, prisidedančios prie moralės ar auklėjančios vaikus per kombinezoną. Aš pakankamai daug girdėjau nekviestų rekomendacijų apie tai, su kuo man gyventi ir ką man galima ir ko nereikia mylėti.
Šiais laikais nebeužgauna ir kelia juoką, tačiau ne visi yra labai stiprūs, kad jų nepaveiktų piktų svetimo gyvenimo tvarkdarių bliovimai. Laikai, kai senos „tarkos“ gatvėse lįsdavo prie nepažįstamų jaunų tėvų ir liepdavo vaikui užrišti šaliką, jau praėjo. Dabar taip bandančias daryti švabras mandagiai pasiųstų.
Taip, parke šiandien susirinks mano Lietuvos dalis, kuriai nereikia nei mano leidimo, nei palaiminimo, nei apskritai mano nuomonės (nebūčiau dėl nuomonės visgi labai tikras, nes daugelis jų labai aktyviai ateina pas mane). Bet tai – ne ta Lietuvos dalis, šalia kurios norisi būti. Manau, jie panašiai gali pasakyti ir apie mane, nors vėlgi, nebūčiau dėl to tikras, nes bendrauja ir glaustosi jie tikrai aistringai. Jeigu tik jiems nuo to malonu, man negaila“, – mintimis apie gegužės 15-ąją vykusį Didįjį šeimos gynimo maršą“ dalijosi A. Užkalnis.
