Jei kas dar nežinote, D. Montvydas šiuo metu keliauja po Lietuvą su savo naujuoju turu. Trečioji stotelė – Mažeikiai. Čia ir vykome kartu su Donatu ir visa jo komanda. Sunku patikėti, tačiau komandoje kartu su Donatu, net aštuoniolika žmonių. Tarp būrio vaikinų – trys merginos: iš tolo aistringa šviesiaplaukė Kristina, giliu žvilgsniu ir išskirtiniais bruožais pavergianti Edita ir šelmiškas žavesio dulkes žarstanti Zuzana. Tai trys šokėjos, kurios pasirodymuose prieskonių beria saujomis.
Diena prasidėjo dešimtą ryto. Sužinojusi, kad vyksiu kartu su Donatu ir stebėsiu jo koncertą bei pasiruošimą jam, pamaniau, kad visa ši diena prasidės po pietų, tačiau dėl dviejų valandų, kurias Donatas stovi scenoje, jam tenka dirbti visą dieną. Koncertas Mažeikiuose užtruko apie 12 valandų. Taip, žiūrovai mato tik mažą kruopelytę viso darbo ir pastangų.
Iš Vilniaus į Mažeikius vyko keliolikos žmonių komanda, kurie net netilpo į vieną daugiavietį autobusiuką, be to, su savimi ši komanda vežėsi nemažai instrumentų, specialiųjų efektų, kostiumų ir dar daugelį pasirodymui reikalingų atributų. Ne, aš nejuokauju, aš pati nesitikėjau, kad mažeikiškiai išvys didžiosioms Vilniaus ar Kauno arenoms prilygstantį šou.
Nemanau, kad Jums įdomu, kas vyksta kelionės metu... Įdomu? Ogi nieko tokio, ką, anot senosios kartos žmonių, darydavo didieji scenos grandai. Jokių „apšilinėjimų“ ar panašių dalykų. Kelionė autobusiuku, kuriame devyniose vietose sėdi devyni žmonės, turi nemažai savotiško žavesio, nors jokia žvaigždiška prabanga, kaip kažkam gali pasirodyti, čia nekvepia.
Kiek daugiau nei trys valandos – tiek truko kelionė iš Vilniaus į Mažeikius, tad tikrai buvo pakankamai daug laiko pasižvalgyti ne tik po lietuviškus laukus, bet ir šyptelėti stebint laike sustojusius mažesnius Lietuvos miestus.
Mažeikiai mus pasitiko atvertomis durimis ir atsinaujinusia kultūros centro sale. Beje, ši salė yra viena didžiausių kultūros namų salių visoje Lietuvoje – čia telpa kone šeši šimtai žmonių. Maždaug tiek jų ir stebėjo Donato koncertą. Nemaža jų dalis į koncertą atvyko su gėlėmis rankose.
Pirmiausia, ką visa ši komanda nuveikė atvykusi į koncerto vietą, kibo į darbus. Per keliasdešimt minučių visa koncertui reikalinga aparatūra buvo pajungta ir salėje jau rinkosi šokėjai, kuriems diriguodamas Donatas pradėjo repeticiją. Taip, pirmiau darbai, paskui linksmybės.
Repeticija, pertraukėlė maistui, vos kelios minutės persirengimui, sėkmės malda susikibus ratu prieš lipant į sceną. Salėje užgęsta šviesos ir šou prasideda. Prietemoje savo pasirodymą pradėjęs Donatas pirmos dainos metu skaidrino sceną ir atmosferą pamažu įliedamas gerbėjus į savo muzikos pasaulį.
Nedideliais žingsniais užaugusią nuotaiką koncerto metu dar labiau įaudrino pasirodę šokėjai. Trys merginos, su kuriomis jau supažindinau, ir trys vaikinai: milžiniška tatuiruote krūtinę papuošęs Naglis, jėgų netausojantis Žilvinas ir visas šias penkias audringas sielas suvaldantis Albertas.
Stebint Donato koncertą ne kartą kyla nuostaba – kokią didžiulę nuoširdumo dozę jis atiduoda savo gerbėjams! O net aiktelėti, kaip mėgsta žurnalistai antraštėse rašyti, galima išgirdus kaip nugludintai dabar skamba jo senoji „eurovizinė“ daina „Love Is Blind“. Taip taip, buvo ir legendinis suktukas!
Donatas savo dainomis dinamiškai bangavo koncerto nuotaiką. Jokių kardinalių šuolių ar slystelėjimų ne vietoje. Visos jo dainos skirtingos ir paliečia vis kitą klausytojo jausmų stygą.
Keturi su puse kostiumo vienam šokėjui ir dar keli deriniai Donatui. Tobulai sužongliruotos skirtingų emocijų ir rimtų kupinos 22 dainos ir nė vienos pertraukėlės. Įspūdingi šviesos efektai ir tobulai į sapną ir euforiją nukeliantys muzikiniai perėjimai (asmeniškas susižavėjimas ir aplodismentai meno vadovui – neįtikėtinas darbas). Donatas ir visa jo komanda, kurią jis vadina šeima, nusipėlnė kiekvienos sekundės aplodismentų ir kiekvienos gėlės, kurias šįvakar įteikė gerbėjai.
Už kelių dienų savo pasirodymą ši komanda sukurs Kaune. „Aš nesu vienas, mes esame mes“, - Donatas mane pataisė, kai paklausiau, kokiais sėkmės ritualais jis ruošiasi koncertui. Taip, pradėkime nuo to, kad šis kūrinys, kurį vadinti šou būtų per menka, yra visos šios komandos nuopelnas.
Koks iš tikrųjų yra Donatas Montvydas? Nuoširdus, visą save atiduodantis darbui ir gyvenantis muzika. Lygiai toks, kokį matote scenoje – besišypsantis ir besiverčiantis per galvą visomis prasmėmis.
Aš praleidau dieną su Donatu Montvydu. Tai ar jis numalšins „eurovizinį“ lietuvių troškulį gegužės mėnesį Stokholme? Nežinau. Niekas to nežino. Bet jo užsidegimas ir noras matyti džiaugsmingus gerbėjų veidus, veda jį pirmyn beprotiškai veržliai.
