Žurnalistei Bertai Tilmantaitei žinoma dailininkė sakė supratusi, kad jos istorija yra labai panaši į Julijos ir taip pat nutiko prieš penkerius metus. Skirtumas tik tas, kad Paulė nedelsė kreiptis į teisėsaugą ir viską iš pat pradžių papasakojo savo aplinkos žmonėms.

Ji ėjo į atrankas, kuriose dalyvavo kaip neprofesionali aktorė. Kiek vėliau pradėjusi bendrauti su režisieriumi lankėsi su juo ir kavinėse bei restoranuose, o tai nepatiko jos tuometiniam gyvenimo draugui. Vaikinui paprašius ji liovėsi leidusi laisvalaikį su žinomu režisieriumi, iki sulaukė pasiūlymo tapti filmo dailininke. Menininkė sutiko ir tik vėliau suprato, kad dirbdama dailininke turės vykti kartu į sodybą. Ji iškėlė sąlygą, kad niekada ten nenakvos ir kaskart baigusi darbus sugrįš į Vilnių. Tik po kurio laiko „Nanook“ pašnekovė pasijautė saugi ir nebematė grėsmės, todėl surizikavo ir keletą kartų liko nakvoti.

Ji prisiminė, kad tądien baigus darbus režisierius iš savo automobilio atsinešė alkoholinių gėrimų ir pasakė, kad švęs jos gimtadienį, nors tai nebuvo P. Bocullaitės gimimo diena. Neslėpdama emocijų ji pasakojo, kad tuomet aiškiai pasakė, jog eis miegoti. Režisieriui nusekus iš paskos ji dar kartą pakartojo prašymą palikti ramybėje. Tačiau sulaukė tik keisto prašymo atsigulti, jei nori išgirsti tai, ką jis jai nori pasakyti.

„Aš neatsiguliau ir jis pradėjo verkti. Man tos ašaros pasirodė labai dirbtinės. Ėmė juokas, pradėjau kikenti. Tokia vaidyba įsijungė. Gal tai labai įžeidė Šarūną Bartą. Nežinau. Jis pradėjo mane įžeidinėti įvairiais žodžiais, sakyti, ką aš čia veikiu, nieko nesugebu. Pasakiau, kad tą pačią minutę galiu išvažiuoti. Man nėra jokių problemų dėl to. Buvo penkios ryto. Jau švito. Paėmiau telefoną ir paskambinau tuometiniam vaikinui. Pasakiau, kad manęs atvažiuotų į sodybą. Bartas tai girdėjo ir, švelniai pasakius, supyko.

Ėjau rinktis daiktų. Jis mane pargriovė ir laikė. Laužiau jam pirštus. Pasakiau, kad jis man šlykštus. Dėl šių žodžių mane paleido. Jis metė į mane suoliuką. Vėliau man įkandin metė televizorių, šis buvo mano atsivežtas. Bėgau su daiktais penktą ryto per miškelį, jis mane pasivijo, perspėjau, kad iškviesiu policiją. Sakė, kad kviesčiau. Aš iškviečiau policiją, jis grįžo namo“, – pasakojo dailininkė.

Kartu su policijos pareigūnais sugrįžusi į aukštyn kojomis apverstus namus ji parašė pareiškimą ir laukė, kuo baigsis ši istorija. Vėliau apie režisieriaus likimą sužinojo tik iš policijos pareigūnų – po kurio laiko informavo, kad režisieriui buvo skirta 150 litų bauda už smulkų chuliganizmą ir areštuotas jo turėtas ginklas.

Visą pasakojimą galite išgirsti paspaudę šią nuorodą.

DELFI jau ne pirmą dieną bando susisiekti su režisieriumi, tačiau į žurnalistų skambučius jis vis dar neatsako.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1490)