„Bendras organizmo išsekimas darant kažką visada atsiranda. „Šuolis“ irgi buvo ne išimtis, todėl nutariau pasitikrinti“, – sakė E. Straleckaitė. Mergina kreipėsi į Kauno kliniką „Bendrosios medicinos praktika“, kur jai buvo sudaryta ir per vieną dieną atlikta individuali sveikatos patikros programa.
„Viskas lyg ir gerai. Mes, suaugę žmonės, kol nesame priversti tikrintis sveikatos, labai retai tai darome. Tačiau šiuo atveju norėjau žinoti“, – po atliktų tyrimų kalbėjo mergina.
Kas reikalauja daugiau pastangų – šokių projektai ar „Šuolis“? „Profesionalūs sportiniai šokiai kaip ir kiekvienas profesionalus sportas išsunkia visas paskutines jėgas. Treniruojantis šuoliams nuo tramplino dirba visai kiti raumenys, kurie anksčiau buvo mažiau treniruoti. Buvo sudėtinga tą barjerą pereiti, bet po to organizmas priprato. Kai įvyko tas lūžis, pasidarė šiek tiek lengviau“, – kalbėjo sportininkė.
„Blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu, – į klausimą, ar tikėjosi pergalės projekte, atsakė E. Straleckaitė. – Bet aš manau, kad negerai yra galvoti apie pergalę kaip tikslą. Kaip ir šokiuose, visuomet norisi pranokti save, būti geresniam negu buvai. Padaryti tai, ką planavai, kuo labiau patobulėti. Ir tada rezultatas pats ateina.“
Kaip pasakoja pašnekovė, treniruotėms skirti tekdavo 6 dienas per savaitę, kartais net du kartus per dieną. Žinomai šokėjai laimėti padėjo ne tik įdėtos pastangos ir treniruotėms skirtas laikas, bet ir nusiteikimas: „Atsisėdau ir sakau sau: „tiek dirbai, tiek treniravaisi, o tiems, kurie dirba, visuomet pavyksta“. Jeigu tikrai dirbi, organizamas tam tikrus dalykus po to atlieka mechaniškai“.
Mergina džiaugiasi, kad projektas praėjo pakankamai sėkmingai ir traumų pavyko išvengti. „Nebuvo nieko tokio, ko jauno žmogaus organizmas neatlaikytų“, – džiaugėsi „Šuolio“ nugalėtoja tapusi šokėja.
