DELFI kalbinta Katažina tikino sukaktį pasitinkanti būdama puikios nuotaikos. „Ir šiandien atsikėliau. Negaliu nustoti vyrui sakyti šiltų žodžių. Nežinau, ar tai dėl metinių, ar tiesiog todėl, kad mums gera kartu“, – kalbėjo nuoširdumo niekuomet nestokojanti pašnekovė.

– Katažina, kokie buvo jūsų pirmieji santuokinio gyvenimo metai?

– Metai prabėgo be galo greitai. Iš savo pusės moteriškai galiu pasakyti, kad tikrai viskas kuo toliau, tuo geriau. Vis labiau imu vertinti žmogų, kuris šalia manęs, dėl jo stengtis. Tikrai bijojau, kad buitis mus įsuks į nuobodybės ratą. Iš tikrųjų taip visai nėra.

Kiekviena diena atneša kažką naujo. Net keista, kad tie metai už kelių dienų bus prabėgę. Per tuos metus nemažai dirbome, pavyko ir paatostogauti.

Mes abu labai užimti ir vienas kito labai pasiilgstame. Toks mūsų gyvenimo stilius ir būdas. Ir jis mums labai patinka. Ko gero, dėl to ir nespėjame atsibosti vienas kitam. Taip buvo visus tuos ketverius metus, kuriuos jau esame kartu. Iš esmės niekas nepasikeitė. Jausmai tik stiprėja.

Gyvenime atsiranda stabilumas, vidinis pojūtis, kad tai yra tavo ir tu dažniau galvoji, kad ne „aš“ kur nors nuvažiuosiu, o „mes“. Viską imi planuoti žingsneliu į priekį stabiliai ir saugiai.

– Kuri šventė jūsų porai svarbesnė? Draugystės pradžios ar vestuvių metinės?

– Kiekvieną mėnesį švenčiame mūsų 26-ąją dieną. Bent žinutę vienas kitam visada parašome. Šiais metais tos dienos nepavyks praleisti kartu, nes koncertuosime. Švęsime kitą dieną ir dar kitą (šypsosi). Leisime sau prisiminti ir vestuvių dieną, ir pabūti dviese atitrūkus nuo darbų.

– Abu esate labai populiarūs, nuolat dalyvaujate įvairiuose vakarėliuose, renginiuose, kur netrūksta nei gerbėjų dėmesio, nei naujų pažinčių. Kaip sekasi išvengti pavydo?

– Yra pasitikėjimas žmogumi. Neretai galvojama, kad santykiai turi remtis didele meile ir aistra. Iš tikrųjų santykiai turi būti pagrįsti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Aišku, kad be meilės nieko nebus. Jei bus tik meilė ir aistra, metams bėgant ji ims blėsti. Ji negali taip pat degti kaip prieš 10 metų. Netikiu. Yra daugybė pavyzdžių – tėvai, draugai ir kiti artimieji.

Svarbu žmogų vertinti, gerbti, įsiklausyti į jo žodžius ir stengtis dėl jo, o ne tik dėl savęs. Tada žymiai paprasčiau ir lengviau gyventi. Labai pasitikime vienas kitu ir niekada vienas kito nekontroliuojame.

Mes galime pajuokauti, kad „kur čia, su kuo buvai“. Viskas vyksta tik juoko forma. Jei žmogus nori nueiti „į kairę“, jis visada ras kaip. Žaidžiame atviromis kortomis. Paslapčių tarp mūsų nėra. Jei noriu, perku naują rankinę, man niekas nedraus ir nieko vyras nesakys. Jis gali išsakyti tik nuomonę, paklausti, ar tikrai reikia. Mūsų šeimoje pavydėtinai lengvai viskas išsprendžiama (nusispjauna tris kartus – DELFI).

Deivydo ir katažinos medaus mėnesio Kuboje akimirkos:

– Ar dažnai sulaukiate vyro staigmenų?

– Prieš dvi dienas grįžau namo pavargusi po koncerto ir radau ant stalo didžiulę puokštę nuostabių gėlių. Anksčiau buvau gavusi panašią puokštę ir visą savaitę aikčiojau kokios nuostabios gėlės. Deivydas, kad nesugadintų efekto, nedovanoja jų kiekvieną mėnesį, bet tam tikromis progomis dovanoja būtent tokio tipo gėles ar kažkokią mielą smulkmeną. Tai pamalonina širdį.

– O kaip vyrą stebinate jūs?

– Kartais nuperku kvepalų, kad visada skaniai kvepėtų. Dažniausiai – dėmesiu. Kai žinau, kad jis labai smarkiai dirbs ir neturės net kada ištrūkti kavos atsigerti, kažką paruošiu ir nuvežu tiesiai į studiją jam nežinant. Jam geriausia dovana – dėmesys, o ne daiktas. Turbūt visiems vyrams tai labai svarbu. Manau, kad materialias dovanas žmonės perka norėdami kompensuoti dėmesio stoką.

– Kokie artimiausi jūsų šeimos planai?

– Ateities planai labai paprasti – dirbti savo mėgstamus darbus, susilaukti vaikų, kai Dievas duos, gyventi ir džiaugtis gyvenimu, atostogauti, aplankyti draugus, tobulintis profesine prasme, neapleisti sveikatos. Tokie paprasti žemiški planai.

– Kokie svarbiausi darnios santuokos elementai?

– Nesakau, kad viskas kaip iš pasakos. Visko būna ir pas mus. Būna ir nuotaika bloga. Būna, kad pikta atsikeliu, nes už lango lyja. Deivydas taip greitai viską užglaisto. Prieina, pabučiuoja ir viskas vėl pasidaro labai gerai. Turbūt dėl to mes nesipykstame ir skandalų namie nekeliame.

Vieno universalaus recepto nėra. Santykiuose reikia atsipalaiduoti. Labai lengva viską sugriauti vienu poelgiu ir vienu žodžiu viską nužudyti, kas buvo ilgai kurta. Reikia vertinti, ką turi. Kartais to nedarome. Atrodo, kad pas kaimyną visko yra daugiau, kad jie gyvena geriau. Svarbu apie viską kalbėtis – ir apie gerus, ir apie nemalonius dalykus.

– Ko išmokote būdama su Deivydu?

– Išmokau nekreipti dėmesio į nereikšmingus buities reikalus – „ne ten padėta, ne taip padėta“. Iki santuokos niekada nebuvau nei gyvenusi, nei pagyvenusi su jokiu vyru. Buvau moteris „virš 30“, tad reikėjo kampus pašlifuoti.

Prieš metus vykusios Deivydo ir Katažinos vestuvės – DELFI nuotraukų galerijoje:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (513)