– Nuo ko prasidėjo „Pudra“?

– Naujai atsidariusiame Kauno klube „Anna Mesha“ padėjau su face control ir renginių organizavimu. Kartą surengiau ten savo 19-ojo gimtadienio vakarėlį. Specialiai šiam renginiui sukūriau marketinginę kampaniją, kuri patraukė neišpasakytai daug dėmesio: jau prieš jam įvykstant kilo didžiulis ažiotažas – visi apie tai kalbėjo, aktyviai ieškojo vieni per kitus, iš kur gauti pakvietimų, tačiau niekas nerasdavo jų (juokiasi). Įvyko slaptas, uždaras vakarėlis, apie kurį visas Vilnius ir Kaunas dar ilgai kalbėjo. Tada sugalvojau suorganizuoti kitą, truputį didesnį, tada dar vieną... Jau ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Šiandien „Pudra“ yra gan atvira.

– „Pudra“ garsėja ypatinga išvaizdos kontrole. Kaip atrenkami svečiai?

– Su kiekvienu susitinkama ir įteikiama pakvietimus asmeniškai. Artėjant festivaliui, susitikinėju su žmonėmis nuo ryto iki vakaro. Full time job. Tai garantuoja žmonių kokybę ir visi tą žino. Faina ateiti ten, kur chebra yra maloni, faina, graži, kvepia, blizga, tviska.

– Vos susitikęs su žmogumi, iškart jauti, kad jis nepridarys vakarėlyje gėdos?

– Arba iškart jaučiu, kad taip, arba iškart jaučiu, kad ne. Pasakyčiau, jog tiesiog turiu gerą akį, kuri mato ne tik tavo balsą ir išvaizdą, bet gal kažką ir daugiau. Aišku, gal tai kiek arogantiškas pasisakymas – gal taip ir nėra.

– Minėjai, kad žmonės ten renkasi gražūs. Geri genai – pagrindinis tavo išvaizdos kontrolės kriterijus?

– Žmogus turi gerai atrodyti, bet tai ne svarbiausia. Arba jis man parašo ir kažkaip pavyksta susikalbėti, arba matau, kad turi skonį – tas irgi svarbu.

– Ar yra konkretus aprangos kodas?

– Šiam festivaliui – taip. Jis vadinasi „Atleisk, gal truputį persistengiau“. Dalyviai tai gali iššifruoti, renginio pakvietimo paskutinį puslapį perskaitę per veidrodį. Visiška laisvė interpretacijai – gali atsispindėti tiek per „fancy“ stilių, tiek „trash“.

– Kaip tau pavyko suorganizuoti festivalį tokioje magiškoje vietoje kaip Nida?

– Labai paprastai. Man paskambino visiškai nepažįstamas žmogus ir paklausė „Gal nori padaryti Nidos pliaže festivalį?“ Tai buvo rezultatas to, kad kelis metus prieš tai įdėjau tikrai daug darbo ir pastangų, kurdamas vakarėlių ciklą.

– Kokios festivalio taisyklės galioja svečiams?

– Pirmiausia – tvarka, griežtai negalima šiukšlinti. Reikia saugoti Nidos gamtą, nes atvažiuojam ten kurti, o ne griauti. Bet visi dalyviai tą puikiai žino. Daugiau taisyklių nėra. Gali voliotis ant smėlio, šokti nesustodamas ištisą parą. Jei jau esi čia – gali ten būti kuo tik nori. Gali gyvenime būti direktorius, o čia – su rožine suknele lakstyti.

– Praeitais metais „Pudra“ buvo pavadinta „Vestuvėmis“, o šiais metais bus jų pratęsimas, „Medaus mėnuo“. Kaip ši tematika atsispindi festivalyje?

– Vientisas įvaizdis, spalvų gama, dekoracijos, muzika, meno kūriniai viskas festivalyje sukurs įspūdį lyg būtum savo paties medaus mėnesyje. Modernios, trijų žmonių meilės medaus mėnesyje.

– Tik kviestiniai žmonės, unikalūs bilietai-atvirukai, snobišką kino filmą primenantis anonsas su Ryčio Zemkausko įgarsintu balsu... Visa tai kuria festivalio įvaizdį?

– Aš manau, kad gyvenime kokybė apskritai yra labai svarbus dalykas. Kartais žmonės painioja ją su prabanga. Tačiau prabanga ne visada lygu kokybei ir atvirkščiai. Reikia atskirti šiuos du dalykus. Kokybę pasiūlyti vakarėlyje yra būtinybė: faina, kai žmogus ten gali ką nors naujo suprasti, sužinoti, pamatyti, ir į visa tai skaniai pasižiūrėti bei pajusti.

– Ar didelė komanda dirba už šio intriguojančio festivalio širmos?

– Tikrai taip, turiu visai didelę komandą. Pats tikrai nepastatyčiau nei dekoracijų, nei šviesų ir viso kito. Bet už kūrybinius sprendimus ir išvaizdos patikrą atsakingas esu aš.

– Iš kur semiesi įkvėpimo?

– Didelę laiko dalį praleidžiu kelyje ir lankydamasis įvairiose šalyse. Tačiau nesakyčiau, kad esu vakarėlių keliautojas, kuris trankosi po viso pasaulio festivalius. Labiausiai įstrigo festivalis „Kazantipas“ Kombodžoje. Ten buvau 2015 metais. Šis festivalis man visada asocijavosi su kokybe, karnavalu ir stiliumi. Visada galvojau, kad vau, kaip gražu – žmonės pasitiki organizatoriumi ir žino, kad tai bus kažkas tokio, kam verta pasiruošti.

– „Pudros“ šventė šiais metais tęsis net 4 dienas ir 3 naktis. Kokios programos tikėtis dalyviams?

– Dienos metu Nidos pliaže vyks atviras Neringa FM tinklinio turnyras, o vakare – mūsų programa. Indie dance stiliaus muzika, gyvi pasirodymai, kurie kardinaliai kitokie nei ši muzika. Bus staigmenų, bet jų dabar neatskleisiu. Galiu tik pasakyti, kad visi pasirodysiantys yra lietuviai. Didelė dalis jų su manim yra nuo pirmojo Pudros vakarėlio.

– Pagrindiniame atviruke matyti dviejų moteriškų ir vieno vyriško nuogų kūnų siluetai. Ar daug festivalyje nuogumo?

– Čia jau priklauso nuo kiekvieno. Aš pats visą laiką išsirengiu (šypsosi). Bet nėra to nuogumo ten iš esmės. Festivalis yra apie tai, kaip tu geriausiai jautiesi. Jei tau smagiausia nuogam – nieks per daug nekreips į tai dėmesio.

– Kas rūpinasi naujų atlikėjų paieška ir kaip vyksta jų atranka?

– Jie patys siunčia man savo miksus. Aš paklausau ir nusprendžiu, ar tai potencialūs kūrėjai ir ar jų muzika patiks didžiajai daliai mano publikos.

– Kaip pagrindinis organizatorius, turi prabangą visą laiką girdėti tik mėgstamą muziką ir atlikėjus. O ar atsižvelgi į klientų norus?

– Darau viską tokiu principu, kad man pačiam patiktų ir būtų gražu. Jei atvirai, neatsižvelgiu į klientą, nes įsivaizduoju, kad tas klientas esu aš. Bet ir tikrai nesakau, kad mano skonis labai geras.

– Galbūt ir pats prisilieti prie muzikos? Dabar juk visi gali būti didžėjais. Tereikia susigalvoti slapyvardį ir įsirašyti savo muzikos miksą.

– Ne, šitą uždavinį palieku savo atlikėjams. Tegul jie rūpinasi muzika, o pats, aišku, turiu sukaupęs muzikos kolekciją. Kiekviena mano diena prasideda nuo LRT Klasikos ir baigiasi ja, nors klausau ir daug naujų grupių. Nežinau, ar save galiu vadinti melomanu, bet gal toks ir esu.

– Apibendrinimui: kuo „Pudra“ išsiskiria iš kitų populiariųjų lietuviškų festivalių?

– Labiausiai – auditorija. Dabar mano pagrindinė misija yra tokia, kad per kelis metus tai taptų daugiau meno festivalis, o ne muzikos. Kad dekoracijos, instaliacijos bei žmonių stilius nuspalvintų visą festivalio atmosferą. Ir visiems būtų aišku, apie ką jis – meną, muziką, mus visus ir, aišku, Nidą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (82)