– Oksana, nuo ko prasidėjo Tavo, kaip makiažo specialistės, kelias?
– Padariusi pertrauką universitete, nenorėjau laiko leisti veltui, tad pradėjau mokytis kosmetologijos. Vienas iš dėstomų dalykų ten buvo ir vizažas, kuri mane labai sudomino. Manau, kad dauguma su manimi sutiks, kad kai dalyką dėsto profesionalus ir įdomus dėstytojas, tai ir pats dalykas studijuojančiam pasidaro labai įdomus. Mane sudomino ir dėstytoja, o ir dalykas pasirodė labai moteriškas ir įdomus. Tad baigusi kosmetologiją toliau vaikščiojau į vizažo kursus, domėjausi seminarais, turėjau ir privačių pamokų.
– Kur teko panaudoti įgytas žinias?
– Darydavau makiažus žurnalų viršelių fotosesijų modeliams, dirbau su fotografu Gediminu Žilinsku, teko padirbti ir televizijos grimere. Vis dėlto mieliausia gražinti moteris šventėms. Todėl šis pasirinkimas ir liko mano gyvenime.
– Per dešimtmetį šioje srityje turbūt viskas apsivertė kone aukštyn kojomis.
– Viskas labai sparčiai žengia į priekį, tad nesidomėti naujomis technologijomis, priemonėmis ir tendencijomis, būtų labai neteisinga. Žinoma, keitėsi ne tik mados, technika, bet ir pačios priemonės. Teko daug mokytis ir tobulėti.
– Ar būna, kad klientės, atėjusios pasigražinti, nustemba, kai joms vizažą daro pati Oksana?
– Per tiek metų yra nemažas savų klienčių ratas, o ir šiaip žmonės žino, pas ką eina. O tos, kurios ateina pirmą kartą, dažniausiai ateina labai puikiai nusiteikusios ir, manau, išeina dar puikesnės nuotaikos (šypteli). Man labai patinka bendrauti, esu komunikalbilus žmogus, tad stengiuosi ir su kitais pasidalyti pozityvumu ir gera nuotaika.
– Ar reikia laukti ilgoje eilėje, kad moterys galėtų pasigražinti būtent pas Tave?
– Priklauso nuo laiko (juokiasi). Dažnai būna ir taip, kad nebespėju. Vienam žmogui skiriu nuo pusantros iki dviejų valandų, tad ne visas norinčias spėju priimti.
– Kaip viską spėji?
– Kai labai nori, tai ir spėji. Tai mano hobis, kuris mane lydi visą gyvenimą. Beje, įdomu tai, kad moterims skiriu daug laiko, tačiau sau – nedaug. Būna, kad save pasigrimuoju per penkiolika dvidešimt minučių.
– Kaip atrodo Tavo kasdienė kosmetinė?
– Priklauso nuo to, kur skubu. Gimus vaikeliui nebeliko laiko tokiam dalykui kaip dieninis makiažas, todėl toks dalykas kaip priauginamos blakstienos, man labai tinka. Tada galiu į parduotuvę išbėgti nesidažiusi. Aišku, daug kas priklauso nuo to, kur skubu, tačiau gimus vaikeliui dažnai tenka bėgti taip, kaip yra, tik apsauginiais kremais pasitepus veidą.
– Puikiai išmanai makiažo subtilybes, tad ar eidama gatve dažnai kitose pamatai trūkumų ir klaidų?
– Nemėgstu kritikos, todėl ir kitų nekritikuoju. Nesu tokia. Stengiuosi į viską žiūrėti pozityviai ir manau, kad gyvenime galioja viena pagrindinė taisyklė: visi esame skirtingi, todėl visų skoniai yra skirtingi. Jei man kažkas nepatinka, nereiškia, kad ir kitam turi nepatikti. Tai yra kiekvieno skonio reikalas ir stiliaus pojūtis, tad nedrįsčiau vertinti kito žmogaus pasirinkimo.
