„Pilnėjimo, didėjimo, stambėjimo istorija yra labai paprasta. Mano močiutė buvo labai gera kulinarė, skaniai gamindavo, mokindavo mane, kad blynai būtinai turi būti valgomi su riebia grietine ir cukrumi. O kiek įdėta – tiek turi ir suvalgyti. Mūsų laikais palikti tuščią lėkštę būdavo normalu“, – laidoje „Visi mes žmonės“ kalbėjo humoristas.
„Reikėdavo suvalgyti tiek, kiek įdėjo. Manau, kad tai buvo skrandžio ištampymas, o po to prasidėjo netaisyklingas valgymas, bet ko kišimas į skrandį. Ne malonumas, o kasdienybė. Aš galėdavau valgyti dešrą su bulvėmis ir duona. Kečupą maišydavau su majonezu ir šį padažą valgydavau su viskuo – prie koldūnų, prie dešros, prie sumuštinių. Tai buvo nesuderinami produktai. Net knygą apie tai galėčiau parašyti. Juk yra daug žmonių, norinčių sustambėti. Tai mielai parašyčiau, kaip greitai ir negrįžtamai priaugi svorio“, – pusiau juokaudamas TV3 eteryje kalbėjo žinomas vyras.
Nors viršsvorio V. Cololo turėjo beveik visą gyvenimą, jis tikina, kad papildomi kilogramai jam gyvenime nė kiek netrukdė.
„Mano svoris man niekada netrukdė. Nemeluosiu. (...) Nuo vaikystės aš sportavau, žaidžiau tinklinį, lankiau dziudo, chorą ir piešimą. Aš buvau aktyvus vaikas. Aš daug judėjau, buvau judantis storuliukas, kamuoliukas. Manęs niekas neskriaudė, nepravardžiavo, nes ateina laikas, kada tu susitaikai, kad esi storas ir tave pravardžiuoja arba tu duodi per veidą. Aš kovojau už save ir man tai buvo normalu, buvau laimingas, gyvenau gerai ir niekada nebuvo, kas sakyčiau „Jėzau, atėjo laikas mesti svorį“. Tai būtų melas. Jeigu reikdavo aš ir i penktą, ir į devintą aukštą užlipdavau. Man tai netrukdė“, – tikino jis.
„Kai pamačiau, kad sveriu 155 kilogramus, aš pagalvojau, kad meilė yra. Mes su žmona susituokėme tada, kai aš svėriau maždaug tiek. Nebuvau nei turtingas, nei labai protingas. Supratau, kad meilė yra, ji turėjo mane įsimylėti, kad tekėtų už manęs. Tai dar kartą įrodo, kad meilė yra jausmai, vidinis žmogaus grožis. Aš nesakau, kad reikia skubėti mesti svorį, bet jeigu tu esi pasiruošęs tai daryti – daryk, o ne bandyk“, – laidoje „Visi mes žmonės“ šypsojosi pašnekovas.
V. Cololo sako, kad apkūnumas jam netgi padėjo – tai tapo savotišku išskirtinumo ženklu, padėjusiu siekti karjeros televizijoje.
„Aš vadovavau vaikų dailės galerijai. Buvau matomas iš tolo. Aš netgi palengvinau darbą, jei būčiau kažką prisidirbęs, į mane snaiperis lengvai būtų pataikęs. Mane iš toli buvo lengva pamatyti, buvau didelis ir galingas, bet man tai darbui netrukdė. Buvau šioks toks personažas. Nuo to prasidėjo mano darbas televizijoje, serialuose, visame tame. (...) Supratau, kad svarbiausia yra vidinis grožis ir sugebėjimas, o suvaidinti galėsi bet ką – ir storą, ir ploną, ir girtą, ir baisų, ir gražų, ir moterį, ir vyrą. Pirmais žingsniais man padėjo tai, kad buvau stambus“, – prisipažino jis.
„Jeigu tu esi vidumi gražus ir geras, nėra skirtumo, ar tu stambus žmogus. Tai yra kvailų žmonių nuomonė. Bukų žmonių, kurie yra silpni, kurie gėdijasi savęs, būdami netgi ploni. Įžeisdami kitus jie jaučia malonumą. O aš malonumą jaučiu iš žmonių šypsenos. Bet yra žmonių, kurie laimingesni tampa dėl to, kad jie daro skaudina, įžeidžia, daro bloga kitiems. Pavydas yra vienas iš dalykų, kurie skaudina. Daugelis pavydi, rašo nesąmones“, – TV3 eteryje kalbėjo TV laidų vedėjas.
„Žmonės šypsosi, bendrauja, kalbina ne todėl, kad esu stambus, o dėl to, kad esu paprastas žmogus, kažkas manyje kažką randa. Dažnai domimasi, iš kur pas mane tiek energijos. Ir ji nėra iš to, kad esu stambus, aš numečiau svorio, bet ji liko. Nereikia žiūrėti į apvalkalą, svarbu vidus. Tuo labiau, kad tą apvalkalą yra gana lengva pakeisti. Tie pirmi 35 kilogramai buvo numesti ir daugelis žmonių nesupranta, kad susiduriama su dar viena problema – likusia oda. Taip, aš dariau operaciją dėl odos. Man profesorius Vitkus pašalino odos perteklių ir tai yra vienintelė mano operaciją, kurią dariau. O daugelis pavyduolių rašo, kad aš užsidėjau skrandžio žiedą. Žinau, kad pavykusių skrandžio mažinimo operacijų yra vos trisdešimt procentų. Žiedas pertrina skrandį, atsiranda opos ir kitos didžiausios problemos. Gal kažkada ir mažinčiau skrandį, jeigu pats nesugebėčiau numesti svorio, bet dabar ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad to nebuvo. Gavau pasiūlymą iš sporto centro, man davė asmeninį trenerį, kuris sudarė meniu, sporto grafiką, mane palaikė, skambino. Dėkoju šiam treneriui už pirmą mano žingsnį. Viską padariau savo jėgomis ir dėl to džiaugiuosi. Per tris-keturis mėnesius nuo 155 kilogramų man pavyko numesti 35. Aš valgiau tai, ką valgo sportininkai, sportavau. Numečiau svorį, bet žmonės pavydi ir sako, kad neva pasidariau skrandžio operaciją“, – apmaudo dėl kai kurių nuomonių neslėpė pašnekovas.
„Visi mes žmonės“ laidoje V. Cololo taip pat atviravo apie savo mitybos taisykles. Geros nuotaikos nestokojantis vyras tikino nebadaujantis ir atradęs naujų skonių.
„Vienintelė taisyklė – griežtai apsispręsti. Sakyti „ne“ reikia druskai, cukrui ir visiems gazuotiems gėrimams. Kai to nebevalgai, nebegeri, to ir nebereikia, nes tu pradedi jausti skonį. (...) Tu pradedi rinktis kokybiškus produktus, nes maistą gaminiesi namie. Dabar aš noriu žinoti tai, ką aš valgau“, – tikino jis.
„Dar viena taisyklė – gerti vandenį prieš maistą. Reikia vartoti daug skysčių, nes vanduo yra gyvybė. Nemėgstu keptos kiaulienos, bet mėgstu dzūkiškus sūdytus lašinius su česnaku ir duona. (...) Baisiausias dalykas tas, kad iki smegenėlių sotumas ateina tik dvidešimt minučių po valgio, todėl reikia valgyti ir kramtyti lėtai, o dar geriau – pavalgei ir bėk nuo stalo, kad nepersivalgytum. Po dvidešimties minučių tu suprasi, kad jau tikrai esi sotus“, – TV3 žiūrovams patarinėjo V. Cololo.
