Puolė į neviltį
Vos prieš kelerius metus pirmoji profesionali kultūristė Rytų Europoje, daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionė, iki šiol geriausia mūsų šalies kultūriste vadinama N.Murnikovienė buvo įpuolusi į gilią emocinę duobę. Liko be vyrų, kiekvienam iš kurių padovanojo po sūnų, be draugų, be darbo.
„Buvo sunku. Bet pradėjau dirbti su savimi. Daug skaičiau. Jaunystėje mečiau mokslus Kūno kultūros institute, nes reikėjo rinktis tarp studijų ir pirmojo vyro. Dabar, kai man trisdešimt septyneri, iš naujo pradedu ne tik gyventi, bet ir mokytis“, - pasakojo visai neseniai kompiuteriu ir internetu naudotis išmokusi moteris.
N.Murnikovienė neneigė, kad atsisveikinti su profesionaliuoju sportu, kuriuo domėtis pradėjo vos aštuoniolikos sulaukusi, jai taip pat nebuvo lengva.
„Populiarumas – lyg liga. Kurį laiką turėjau gydytis, apsiprasti su mintimi, kad gyvenimas tęsiasi, kad karjerai pasibaigus reikia judėti toliau. Net antrojo vaiko besilaukdama buvau įsidarbinusi į darželį. Dirbau pagalbine darbininke. Bet neilgai, nes supratau, kad esu sukurta aktyviai veiklai, iššūkiams“, - sakė septynerių ir penkerių metukų sūnus turinti sportininkė.
Rašys knygą
Prieš kurį laiką prieštaringos reputacijos klaipėdietė susirado darbą. Dabar ji – išskirtiniams klientams skirtos sporto salės instruktorė.
„Mane pasamdžiusios kompanijos kolektyvas – nuostabus. Jie pritarė, kad, sukaupusi tiek patirties, būtinai turiu parašyti knygą. Pamatysite, dar vasarai neprasidėjus jau imsiu rašyti“, - su užsidegimu pasakojo N.Murnikovienė.
Pasmalsavus, apie ką bus jos knygą, sportininkė užtikrino, kad tai tikrai nebus memuarai.
„Gyventi tik pradedu, todėl memuarus rašysiu daug vėliau. Dabar mano tikslas – padėti žmonėms, kurie dėl patirtų traumų ar neteisingo gyvenimo būdo kenčia skausmus. Jiems subalansuosiu kelis pratimus, kurie suaktyvins stuburo veiklą, nes būtent jis ir yra pagrindinis sveikatos šaltinis. Žinau iš patirties“, - aiškino jaunystėje stuburo traumą patyrusi ir vėliau pati išsigydžiusi kultūristė.
Vaikai – atskirai
N.Murnikovienė priprato, kad apie ją sklando daug pačių įvairiausių gandų – vieni ją juokina, dėl kitų tenka nuryti nuoskaudą.
Buvo kalbama, kad kultūristai, kurie dažnai vartoja anabolikus, negali susilaukti vaikų. Todėl esą ir N.Murnikovienė jų taip ilgai negimdė.
„Juokinga. Gimdžiau vėlai, bet vaikai – sveiki ir šaunūs. Tais laikais buvo pasklidęs gandas, kad negaliu pastoti, o aš, gyvendama Amerikoje, specialiai save nėščią nusifilmavau – kaip daiktinį įrodymą“, - juokėsi ketverius metus JAV gyvenusi klaipėdietė.
Tai, kad N.Murnikovienės sūnūs su ja negyvena, ne gandas, bet tiesa. Su vaikais krizę įveikusi ir aktyviai gyventi pradėjusi moteris leidžia tik savaitgalius. Robertą ir Marką augina sportininkės anytos, buvusių vyrų motinos.
„Jeigu sėdėčiau namie ir ištižčiau, vaikai laimingesni nebūtų. O dabar jie auga mylimi, apsupti dėmesio, išbučiuoti“, - aiškino N.Murnikovienė.
Sieja su „banditais“
Ne paslaptis, kad prieš Naujuosius areštinėje atsidūrusią sportininkę dažnai tapatina su nusikalstamojo pasaulio atstovais. Tačiau N.Murnikovienė nuoširdžiai kalba apie savo santykius su vadinamaisiais „banditais“.
„Niekada neklausiau ir neklausiu, kuo verčiasi žmogus, kaip jis gyvena. Esu trenerė, laikausi tam tikros etikos. O jeigu toje pačioje „Kalifornijoje“ mane pamato su, kaip sakoma, įtartinos išvaizdos jaunuoliais, tai nieko bloga šia nematau. Pakviečia prisėsti, pavaišina, smagiai pakikename – ar turėčiau iškart atsiklausti, ar jie ne „banditai“?“ - juokėsi moteris.
Nors ir vengė kalbėti apie Lietuvą pašiurpinusį įvykį, kai trumpam atsidūrė už grotų, N.Murnikovienė vis dėlto prasitarė, kad nieko svetimo gyvenime paėmusi nebuvo.
„Augau sąžiningų žmonių šeimoje. Gyvenome be pinigų, bet dorai. Ir tėveliai tokie buvo, ir aš tokia. Man svetimo nereikia“, - kalbėjo savo jėgomis visko pasiekusi, kritusi ir vėl iš pelenų pakilusi moteris.
Rengiasi kitaip
Klaipėdoje ne tik dėl savo sportininkės karjeros, bet ir dėl ryškios, ekstravagantiškos išvaizdos žinoma N.Murnikovienė neslėpė, kad išsiskirti iš minios jai be galo patinka.
„Jeigu madingos vienokios spalvos, būtinai apsirengsiu priešingai. Dabar mano mėgstamiausios spalvos – balta, juoda ir raudona“, - sakė pas siuvėją rūbus užsisakanti sportininkė.
Jai nė motais ir visuomenės nuomonė, esą moteris neturi būti raumeninga kaip vyras.
„Žmogus turi teisę būti toks, koks jam patinka. Esu stipri, ir mano raumenys man patinka. Tiesa, dabar kiek suapvalėjau, riebesnė pasidariau. Bet vyrams tokios labiau patinka. Juk neprarandu vilties kada nors susirasti tą, vien man skirtąjį. Tiesa, artimiausius trejus metus ketinu gyventi dėl savęs. Be to, ir vyro, šalia kurio save įsivaizduočiau laimingą, kol kas nesutinku“, - pasakojo būtais ir nebūtais meilės romanais pagarsėjusi N.Murnikovienė.
