Moters gyvenimą supusios antgamtinės jėgos
Nors apie Gražiną Asipauskaitę buvo žinoma iš anksčiau, labiausiai moteris išgarsėjo po apsilankymo TV laidoje „Yra, kaip yra“. Čia ji ne tik gynė šalia jos sėdėjusią pašnekovę Emma Hulsę, bet ir atskleidė intriguojančių savo gyvenimo detalių, tarp kurių – ir antgamtinės jėgos.
Plačiau apie tai, kaip šios jėgos atsirado moters gyvenime ir kaip ją tai veikė, Gražina prieš penkerius metus papasakojo Delfi.
„Kai tau sunku, pas tave ateina mirusieji. Tai kaip koks apsėdimas. Kartais pajuokauju, kad man reiktų egzorcisto, nes neretai mano elgesys gąsdina ir pačią. Paprastam žmogui atrodo, kad aš viską išsigalvoju, fantazuoju, niekas manimi netiki“, – kalbėjo garsi mediumė.
Moteris teigė galėjusi laisvai bendrauti su vaiduokliais, jų dėka nujausti būsimas nelaimes, išaiškinti nutylėtas paslaptis, panirti į transo būseną.
Tačiau ji taip pat atskleidė, kad priimti save nebuvo lengva. Tam prireikė daug metų pasikartojančių sutapimų ir gyvenimo iššūkių. Vienas iš jų – įtariama vėžio diagnozė. Sunki liga Gražiną privertė kovoti ir suprasti, kad savo dovana ji gali padėti ne tik sau, bet ir kitiems.
„Visą laiką tai slėpiau, vengdavau apie tai kalbėti, nors man tai yra priimtina. Nuo pat mažumės, kuomet sakydavau, kad kažką regiu, iš manęs šaipydavosi. Mokykloje beveik neturėjau draugų, todėl savo talentus, sugebėjimus, matymus aš laikiau paslaptyje. Atsiverdavau tik po truputį, pajutusi, kad galiu tais žmonėmis pasitikėti“, – pripažino ji.
Kalbėdama apie savo gyvenimą, Gražina niekada neneigė, kad jis yra neeilinis. O pasitikėjimas antgamtiškais vaizdiniais ją privertė abejoti realiais žmonėmis.
„Man patinka kapinės, patinka bendrauti su mirusiaisiais. Kai man sunku, aš nepasitikiu tais gyvais žmonėmis, aš geriau nueinu pas juos. Aš turiu draugų, kurių gyvieji nemato. Jie mane išklauso, pataria. Kartais darosi sunku atskirti ar aš bendrauju su gyvu, ar jau mirusiu žmogumi. Nemėgstu didelių susibūrimų vietų, klinikų, ligoninių, nes ten tokių situacijų tik padaugėja. Yra buvę atvejų, kuomet aš kalbu, o aplink žmonės į mane pašaipiai žiūri, tik tada suvokiu, kad aš bendravau su negyvėliu“, – sakė Gražina.
Tiesa, ji sakė ne kartą girdėjusi aplinkinių kaltinimus, kad apsimetinėja ir viskas išgalvota.
„Vaikystėje lankiausi pas psichologus, aiškindavausi, kas man. Ir pas kunigą ėjau, ir pas medikus. Sakė, kad gal man reikia vaistų, kad ramiai miegočiau, jog mano laki fantazija, esu meniška siela. Tačiau mano gyvenime įvyko per daug realių sutapimų, kad tuo abejočiau. Tik su laiku suvoki, kad jokia pagalba tau nepadės“, – Delfi pasakojo ji.
Pas plastikos chirurgus buvo dažna viešnia
Kadangi mediumės gyvenime netrūko klientų, ji jautė poreikį atrodyti tobulai, todėl dažnai lankėsi ir pas plastikos chirurgus.
„Esu moteris, kuri nepriima žmonių primestų taisyklių, standartų, nes mėgstu su savo kūnu daryti tai, ką noriu. Plastinė chirurgija – ne išimtis. Neturiu tam baimės, man neskauda“, – sakė ji.
Moteris Delfi atskleidė, kad pirmosioms plastinėms operacijoms padėjo susitaupyti buvęs mylimasis.
„Savo vizijose turiu idealą, kaip turiu atrodyti, ir jau artėju link jo. Turėjau daug trūkumų, kurių labai nemėgau: nedaili stora nosis, iš kurios šaipydavosi, sakydavo, kad esu „ragana“ ir lygi krūtinė. Aš labai norėjau didelės, bet daktaras neleido, sakė jam nekyla ranka, todėl pradžioje įdėjo vidutinio dydžio implantus. Tuomet buvau jauna, jis nuogąstavo, kad dėl biusto galiu nerasti darbo. Jis mane įkalbėjo, tačiau rezultatu patenkinta nebuvau. Pasakiau sau, kad susitaupysiu ir ją pasididinsiu dar kartą“, – kalbėjo G. Asipauskaitė.
Moteris LNK televizijos laidoje prisipažino, kad į jos krūtinę buvo įdėta net po pusantro tūkstančio mililitrų silikono, tai yra trys litrai silikono per abi krūtis.
Tąkart moteris atskleidė ir savo svajonę – turėti didžiausią krūtinę Lietuvoje.
„Mes, moterys, esame išrankios. Mes visada rasime minusų viename ar kitame dalyke, todėl plastinių operacijų sustojimo neplanuoju. Galbūt kartais stabdo, kai neturiu pinigų“, – kalbėjo G. Asipauskaitė.
Nors vyrų dėmesio sulaukdavo, ji troško sutikti švelnų ir rimtą žmogų
Ir nors moters išvaizda nuolat keitėsi, parodant, kad ji tampa vis gražesne, ji susidurdavo su viena nemalonia bėda – jos grožis atbaido kai kuriuos vyrus, nes jie galvodavo, kad ši dama ne jų nosiai.
Gražina pasakojo, kad pastaraisiais metais sulaukdavo daugiau dėmesio iš moterų, siūliusių jai gėlių ir norą tapti partnerėmis.
„Gaunu labai daug asmeninių laiškų iš moterų, kurios siūlo tapti meilužėmis ar gyvenimo palydovėmis. Jos nori išpildyti visas mano svajones, apdovanoti tomis dovanomis, ko nori moteris“, – kalbėjo ji.
Deja, garsi mediumė ne kartą guodėsi, kad vyrai jai dėmesį rodydavo socialinėje erdvėje, bet ne realybėje.
„Visada tų gerbėjų buvo ir yra. Tačiau jie aktyvesni socialinėje erdvėje, realybėje žmonės prie manęs prieiti bijo. Sulaukiu įvairių pasiūlymų, tačiau žinučių net neskaitau, ignoruoju bet kokį vulgarų turinį. Realybėje žmonės prie manęs bijo prieiti, nes yra prisiklausę įvairių istorijų – mano, kad esu mafijozo draugė ar turiu stiprų užnugarį.
Tačiau iš tiesų esu vieniša moteris, kuri ieško švelnumo, rimto žmogaus. Virtualioje erdvėje sulaukiu prisipažinimų meilėje ar net prašymo tekėti. O po tokių šou kaip „Yra, kaip yra“ dėmesys tik suintensyvėja. Dabar žinučių net nebeskaitau, tiesiog per didelis jų kiekis. Tiesa, sulaukiau ir žmonių, kurie turi paranormalių galių, dėmesio. Jie dalijosi patirtimi, prašė patarimo. Pasirodo, Lietuvoje yra labai daug tokių, tik ne visi yra linkę apie tai kalbėti garsiai“, – Delfi prieš penkerius metus pasakojo G. Asipauskaitė.
Teigė, kad antgamtiškus gebėjimus perėmė ir jos sūnus
Garsi mediumė augino ir mažametį sūnų, apie kurį ne viename interviu kalbėjo su didele meile. Vis dėlto ji ne kartą buvo pabrėžusi, kad sūnaus gimimo istorija – taip pat verta romano.
„Aš labai sunkiai dėl jo kovojau. Gydytojai nedavė jokių vilčių, kad jis išgyvens, buvo apsigimimų rizika. Iki šio vaikelio patyriau nemažai persileidimų, todėl net ir laukdamasi jo, sulaukiau medikų pasiūlymų negimdyti. Tuomet nuėjau į kapines, atsisėdau ant pirmo pasitaikiusio nepažįstamo berniuko kapo, uždegiau žvakutę ir paprašiau jo padaryti viską, kad mano vaikas išgyventų.
Buvau net susitaikiusi su tuo, kad jis gali visą gyvenimą gulėti lovoje, bet man buvo svarbu, kad jis kvėpuotų ir būtų mano. Tą naktį aš susapnavau mažą berniuką, kuris gyvena mano įsčiose ir prašė jam padėti. Tai priėmiau kaip ženklą ir nuo tada dariau viską, kad turėčiau savo kūdikį. Pamenu, kad medikai pyko ant manęs, nes rizikavau ir savo sveikata. Šį kūdikį laikau stebuklu, kuris galiausiai išsipildė“, – pasakojo ji.
Gražina kalbėjo, kad jos sūnus taip pat ypatingas. Jo susilaukusi moteris džiaugėsi, laikė tai stebuklu.
„Labai daug valgiau. Priaugau iki 100 kilogramų, o įprastai sverdavau apie 55 kilogramus. Visa tai buvo didžiulio nerimo pasekmė. Šventai tikėjau, kad jis bus sveikas. Žinojau, kad pagimdysiu cezario pjūvio pagalba. Taip ir buvo. Gimė berniukas tamsių plaukučių, kokį mačiau vizijoje. Sveikas, gražus, visi pirštukai vietoje ir valdomi. Mano vaikas – taip pat ypatingas. Jis irgi turi tokių galių, nes pastebiu, kad jis taip pat bendrauja kitaip. Dabar aš jam nieko neaiškinu, tačiau kai paaugs, supažindinsiu jį su jo įgimta dovana. Manau, kad jis už mane bus daug stipresnis“, – tikėjo ji.
Laisvą laiką atidavė paveikslų tapymui ir knygų rašymui
G. Asipauskaitės gyvenimas buvo spalvingas ne tik išorėje, bet ir jos asmeninėje erdvėje. Užsidariusi nuo visų moteris tapydavo, rašė knygas.
„Per pilnatį tampu tarsi vilkė, kuri staugia. Dievinu ją. Tuo metu suintensyvėja visi mano gebėjimai, matymai, dažnai apima transo būsena, kurios metu tapau. Aš tikrai nesu baigusi dailės mokyklos ir kitaip šio meno neteko pažinti, tačiau paveikslai, kuriuos nutapau, gimsta nepaaiškinamos hipnozės metu. Aš juos pamatau tik atsikėlusi ryte. Ir pačiai gražu pasižiūrėti į tai, ką per naktį aš nuveikiau. Žmonės prašo, kad atkartočiau vieną ar kitą piešinį, tačiau tai yra neįmanoma. Tai darau būdama ne savo kailyje“, – sakė ji.
Moteris parašė meilės romaną apie savo išskirtinį gyvenimą. Tačiau ši knyga skaitytojų galėjo ir nepasiekti, mat ji matė, kad ji niekam nebus įdomi.
„Romanas yra apie mano gyvenimą, apie tą išjuoktą mergaitę, kuri yra nuo visų atsiskyrusi. Norėjau visa tai įamžinti. Tai buvo pirmas spyris sau, kad galiu kažką nuveikti. O savąją mistinę pusę nutariau atskleisti antroje knygoje. Be jokių pagražinimų, su visomis šiurpiomis baimėmis, ką esu patyrusi, kaip vaiduokliai yra išgąsdinę. Mano gyvenimas su šmėklomis tapo labai įdomus. Įėjau, matyt, į tą jų draugijos ratą, nes dabar galiu bet kada juos pasišaukti“, – tikino ji.
Gražina buvo pradėjusi ir antrą knygą, tačiau dėl rimtų problemų jos niekada nepabaigė.
Meilė egzotiniams gyvūnams paskatino įkurti Savanos veislės kačių veislyną
Prieš keletą metų garsi mediumė socialiniuose tinkluose pasidalino įsigytomis katėmis. Viena iš jų – Savanos hibridas, kita – servalas. Moteris pasakojo, kad per norą auginti retus gyvūnus ji pasimovė ir ant aferistų.
„Pasimoviau ant aferistų. Iš pradžių buvo pasiūlyta viena suma. Paskui ji išaugo iki 7000, paskui iki 9000. Palikusi užstatą pakliuvau į tokias pinkles, kai už viską reikėjo vis mokėti ir mokėti“, – laidoje „KK2 penktadienis“ pasakojo Gražina.
Vis dėlto tai buvo tik nedidelė bėda. Tai, kas vyko paskui, virto tikra drama. Ne tik todėl, kad vienam brangiam gyvūnui reikėjo brangaus gydymo, bet ir todėl, kad paaiškėjo, jog šių kačių laikyti Lietuvoje negalima.
„Dėl gyvūnų buvau pasiruošusi padaryti viską. Įsteigiau specialų mini zoo. Jei būtų reikėję, būčiau ėmusi paskolą iki begalybės“, – sakys Gražina, į kates bei jų priežiūrą investavusi apie 30 000 eurų. Tačiau kad ir kiek ji stengėsi, katės iš jos namų buvo konfiskuotos. „Verkiau, šaukiau, bet pareigūnai nieko nepaisė“, – sakė Gražina.
Ši istorija moterį paskatino su kitais bendraminčiais Lenkijoje įkurti Savanos veislės kačių veislyną.
