Sūnų nutarta pavadinti Jokūbu, rašo žurnalas „Žmonės“.

Šis vardas kildinamas iš hebrajų kalbos. Jokūbas buvo žydų genčių patriarchas. Pagal legendą, jis gimė iškart po brolio Ezavo, laikydamas jo kulną. Tą šis vardas ir reiškia – „laikantis kulną“.

Žinia apie pasaulį išvydusį sūnų šeima pasidžiaugė socialiniame tinkle pasidalydami nuotraukomis ir jautrių emocijų kupinais žodžiais.

„Labas, pasauli! 2021.05.26 mums gimė sūnus. Žodžiai užleido vietą jausmams ir emocijoms. Fizinis kūnas, regis, išskrido kažkur, o visa aplinkui pulsuoja meile ir stebuklu. Linai, myliu tave“, – socialiniame tinkle rašė antrąkart mama tapusi Irma.

Tuo tarpu dviejų vaikų tėtis džiugia žinia pasidžiaugė pasidalindamas eilėmis.

„Tai Tavo žodžiai skamba mano galvoje,
Jie kupini vilties ir meilės,
Man ant pečių kuprinė, kojos kelyje,
Širdis ir vėl neatpažįsta baimės.

Drąsa, kurią man dovanojai Tu
Atmerkė nusiminusias akis,
Jos skaito vėl be paslapčių,
Gilias ir tolimas dangaus mintis.

Stiprybę Tu sugrąžinai į mano glėbį,
Jame priglausiu sužeistus paukščius,
Kurie ir vėl pakils į platų platų mėlį,
O aš ištarsiu Tavo skambančius žodžius...

Be galo žaviuosi savo moterim. Taip, mielieji, šiandien mums gimė SŪNUS! Mes esame labai labai laimingi ir dėkingi Dievui“, – rašė Linas.

Kad laukiasi antrosios atžalos, sutuoktiniai pranešė praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

„Dievo dovanos neįkainojamos. Mūsų džiaugsmas beribis, o laimė didesnė už kalnus. Mūsų akys šviesesnės už dieną, o širdys sraunesnės už visas pasaulio upes... Taip, draugai, mes laukiamės antro vaikelio!”, – pranešė dainininkas.

„Delfi“ primena, kad atlikėjas su žmona taip pat augina dviejų metukų dukrelę Saulę. Gimus pirmajai atžalai Linas pasakojo apie ilgai lauktą tėvystę.

- Esi pasakojęs apie ilgą vaikelio laukimą, jis truko aštuonerius metus, o galiausiai atradote NaPro metodą. Gali papasakoti apie tai išsamiau, gal tai pagelbės ir kitoms šeimoms?

- NaPro technologija ir Kreitono modelis mums pasirodė priimtinas, nes čia medicina koja kojon žygiuoja su dvasiniu pasauliu. Mudu su Irma esame Romos katalikai, mums tai labiau tiko, nei kitos metodikos. Vienas mūsų artimas bičiulis su žmona taip pat ilgai kvietė vaikelį į savo šeimą, o po trylikos metų laukimo jie atrado šį metodą ir kaip mat buvo apdovanoti didžiausiu gyvenimo džiaugsmu. Jie, žinoma, pasidalino šia informacija viešai ir mudu su žmona nutarėme aplankyti juos, pasveikinti ir pasidomėti plačiau. Taigi prasidėjo mūsų gilinimasis į tai, kas padėjo mums ne tik susilaukti dukrelės, bet ir labai sustiprino mūsų dvasinį ryšį su Irma. NaPro kelyje profesionali medicina, malda, tarpusavio supratimas, moters kūno fizinė ir dvasinė pusiausvyra, mityba ir daugelis kitų dalykų, kurie iš esmės gali atrodyti nereikšmingi, bet, vis gi, jie turi lemiamos reikšmės šiam kilniam šeimos tikslui pasiekti. Norint leistis į detales, mums reiktų plačiau pakalbėti, viename atsakyme to neišeitų sutalpinti, bet poroms, kurias sudomino apie šį metodą siūlyčiau paskaityti internete.

- Kaip pats įsivaizdavai tėvystę, kol dar neturėjote Saulės?

- Mes be galo to troškome. Aš laukiau, svajojau, užsimerkęs įsivaizduodavau, kaip pasisodinęs ant kelių išsamiai atsakinėju vaikui į pačius keisčiausius ir netikėčiausius klausimus, kaip mūsų šeima keliauja po pasaulį. Rodos, visa sėkmė, kuri mane gaubia - ne tokia miela, kokia ji būtų sulaukus mažylio. Kai tiek ilgai prašai, lauki (kartais atrodė, jog tai nerealu, gal tai net ir nepasiekiama), staiga per vieną sekundę po žinios, kad JAU – viskas apsiverčia, smegenys persiprogramuoja, sukuri ateičiai visai kitokius scenarijus ir širdis šokinėja iš džiaugsmo. Šiandien mes jaučiame šeimos išsipildymą. Kiekviena dukros šypsena šiuo metu didžiausia dovana. Viskas mums su Irma įdomu, smalsu, nauja, nepatirta.

- Kokias klaidas augindami vaikus, tavo nuomone, dažniausiai daro kiti tėvai?

- Klaidų daro visi tėvai, nes tobulų nebūna. Ir klaidos neišvengiamos, toks gyvenimas. Bet didžiausia klaida, ko gero, yra tuomet kai tėvai siekia tapti supertėvais, nori būti tobulais. Tuomet vienoj ar kitoj situacijoj nepasiteisinus šiems lūkesčiams atsiranda savigrauža ir nepelnytas kaltės jausmas. Šis jausmas nenaudingas nei tėvams, nei vaikams. Nereikia būti supertėvais, vaikas laimingas jau tuomet, kai tėvai yra tiesiog pakankamai geri.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)