N. Kazlaus apie operos solistų honorarus, dukrai skiepijamą lietuvybę ir stiprius vyrus

Operos solistė Nomeda Kazlaus scena neretai dalinasi su tokiomis pasaulinio garso legendomis, kaip Montserrat Caballe, Ianu Storey, Simonu Estesu. Ir nors Lietuvoje artistams išmokami keletą ar net keliolika kartų mažesni honorarai, ji vis tiek nepalieka gimtinės. „Esu didelė Lietuvos patriotė, myliu savo šalį“, – DELFI prisipažino solistė.

N. Kazlaus šiuo metu intensyviai ruošiasi premjerai Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur režisierius Oskaras Koršunovas stato operą „Fidelijus“ (žiūrovai ją spektaklyje galės išvysti gegužės 20 d.). Solistei teko sudėtingas ir neįprastas pagrindinis vaidmuo – moters, kuri norėdama išgelbėti savo vyrą, pati ryžtasi apsimesti vyru ir net rizikuoja savo gyvybe.

– Šis pastatymas yra jums išskirtinis, nes jūsų herojė Leonora pusę spektaklio apsimeta vyru tam, kad išgelbėtų kelėjime sėdintį savo sutuoktinį. Su kokiais sunkumais teko susidurti ruošiantis šiam vaidmeniui?

– Režisierius Oskaras Koršunovas nesistengė kažkaip stipriai suvyriškinti mano vaidmens. Šiais laikais, anot jo, kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties, yra labiau vyriškas ar moteriškas, yra tiesiog žmogus. Todėl ta riba - labai trapi. Be jokios abejonės, tam, kad mano herojė Leonora galėtų gauti darbą kalėjime ir išgelbėtų savo mylimą vyrą, jai reikėjo stengtis slėpti savo moteriškumą, kurį pilnai atskleidžia tik operos pabaigoje, kai išaiškėja visa tiesa. Šis vaidmuo tikrai įdomus, tačiau labai sudėtingas visapusiškai, reikalaujantis didelio vokalinio meistriškumo ir fizinės bei psichologinės ištvermės. Su tokiais vaidmenimis paprastai susiduria jau rimtą patirtį turintys solistai, dažnai vadinami „vagneristais“, nes tai - labai monumentalus vaidmuo, skirtas „ilgų distancijų bėgikams“. Norėčiau pasidžiaugti, kad solistams labai padeda puikus dirigentas Martynas Staškus.