Internautai įžvelgia ir išvaizdos pokyčių. Esą keturkojis atrodo sulysęs, nešvaraus kailio. Įrašu apie galimą Nino Persiko nepriežiūrą dalijosi ir žinomi žmonės, tarp kurių – dainininkė Iglė Bernotaitytė.

Delfi susisiekė su M. Šalčiūte ir teiravosi, kodėl socialiniuose tinkluose gali plisti tokios kalbos, tačiau ji komentuoti atsisakė.

Vis dėlto naujienų portalui pavyko susisiekti su socialiniuose tinkluose žinomu sporto treneriu, kuris neseniai savo namuose Nino Persiką buvo priėmęs net kelioms savaitėms. Vyras paneigė, kad priežastis, kodėl M. Šalčiūtė pati negalėjo prižiūrėti savo keturkojo, buvo jos atostogos.

Monikos Šalčiūtės augintinis Nino Persikas

„Tarėmės dėl kelių dienų, daugiausia dėl savaitės, kol ji kažką bute susitvarkys. Praėjus sutartam laikui – ji iš viso dingo, tad šunį palaikiau ilgiau. Juokingiausia, kad jį atsiėmusi nė ačiū nepasakė, neva man jį prižiūrėti buvo garbė“, – pasakojo vyras, patikinęs, kad nėra artimas M. Šalčiūtės bičiulis.

Kadangi plintančiuose įrašuose matyti, kad keturkojo šeimininkė kalba apie „tik vakar“ išvestą arba kitų žmonių priežiūrai paliktą, bet visai neišvestą šunį, Delfi pasiteiravo žinomo veterinarijos klinikos savininko Pauliaus Morkūno komentaro. Anot pašnekovo, šiems šunims ilgi ir reguliarūs pasivaikščiojimai reikalingi ne šiaip sau.

„Šios veislės šunys yra labai protingi. Tai nėra Jorkšyro terjeras ar kitas mažas šuniukas, kuriam išsituštinimui gali užtekti ir palutės. Akita kentės iki paskutinės sekundės – inkš, cyps, suks ratus, bet namuose reikalo niekada neatliks. Kadangi mūsų šeima augina Šiba Inu veislės šunį, kuris yra tos pačios rasės, kaip ir Akita Inu, esame patyrę situacijų, kai net naktį bemiegant šuo ima inkšti ir prašyti išvesti jį į lauką. Labai reta situacija, bet būna. Tuomet keliesi ir vedi.

Žmonės kartais klausia, ar galima tokius šunis laikyti bute, ar yra privalomas namas. Tokį augintinį galima laikyti ir bute. Tikrai žinau tokių šeimininkų. Viskas priklauso nuo to, kaip keturkojis yra prižiūrimas. Akitai per dieną reikalingi mažiausiai du išėjimai į lauką – ryte, prieš einant į darbą ir vakare, grįžus namo.

Tačiau tas vedžiojimas negali trukti tik 2 ar 3 minutes. Šiam gyvūnui reikia gerai prasieiti, nes jis yra aktyvus, sportuojantis. Aišku, jeigu šeimininkai ryte labai skuba, galima pavedžioti trumpai, bet grįžus po darbo, 17-18 val., pasivaikščiojimas turi būti kuo ilgesnis. Tuomet gyvūnas nesikankins. Tuo tarpu pasivaikščiojimui skirti tik vieno karto dienoje – griežtai negalima.

Kalbant apie mitybą, šunys šeimose maitinami įvairiai. Ir, jei vieną ar kitą kąsnelį žmogus, valgydamas savo maistą, duoda šuniui – nieko baisaus. Aišku, visi žino, kad šokoladas keturkojams kenksmingas, tačiau, jei ir sukramsnos vieną skiltelę šokolado ar gabaliuką traškučio – nuo to jo sveikata tikrai nepablogės. Žinoma, tik tuomet, jei toks maistas sudarys tik labai mažą procentą viso raciono“, – paaiškino Paulius.

Monikos Šalčiūtės augintinis Nino Persikas

Anot žinomo veterinaro, šios rasės šunys labai prisiriša prie savo šeimininko, tad jam reikalingas ypatingas dėmesys.

„Dažniausiai šie keturkojai pasirenka vieną žmogų ir būna jam labai ištikimi. Aišku, būna įvairių situacijų – šeimininkai keliauja, atostogauja. Mes irgi, kai išvykstame, šunį paliekame pas senelius, kurie jį gerai pažįsta, nes bendrauja kiekvieną savaitgalį. Tokiu atveju gyvūnas jokio streso nepatiria.

Svarbiausia, kad būtų užtikrinta jo priežiūra, kad jis nebūtų įmestas tarp kitų augintinių, kur visiškai nenorėtų būti ir dėl to visąlaik tiesiog sėdėtų kampe. Būti paliktam pas žmogų namuose yra daug geriau nei prieglaudoje ar viešbutyje, kur sąlygos kur kas prastesnės.

Juk, jeigu žmogus priima šunį į savo namus, reiškia, kad gyvūnus jis mėgsta. Nes būna tokių žmonių, kurie šalia gyvūnų iš viso negali būti. Žmogus, priėmęs augintinį į savo namus, savaime tampa už jį atsakingas – turi išvesti į lauką, pamaitinti, prižiūrėti ir t.t. O augintiniui pakeisti gyvenamąją vietą tikrai nėra kažkas tragiško“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, dėl kokių kritinių priežasčių gyvūnas gali būti atimtas iš šeimininko, Paulius patikino, kad Lietuvoje tai – gana retas atvejis.

„Priežastimi galėtų tapti smurtas: engimas, mušimas, per griežtas auklėjimas arba, pavyzdžiui, kažkokių sudėtingų komandų mokymas, nors jo veislei, tai yra nepakeliama. Būna, kad žmonės, prieš įsigydami gyvūną, jo savybėmis nepasidomi, o paskui bando iš jo padaryti profesionalų pėdsekį, nors jis yra gimęs būti tiesiog namų, šeimos šunimi. Kalbant apie mitybą... Nebent būtų matyti, kad jis maitinamas gerokai per mažai ir yra sulysęs“, – Delfi komentavo Paulius.

M. Šalčiūtės šuo yra ir socialinių tinklų žvaigždė. Šiuo metu žinoma mergina vaizdais su augintiniu dalijasi savo instagramo paskyroje, o vos tik jį įsigijusi, 2016 metų vasarą instagrame sukūrė jam atskirą paskyrą. Čia talpino jo nuotraukas ir vaizdo įrašus. Paskutinis Nino Persiko įrašas įkeltas praėjusių metų rugpjūtį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (158)