Apibūdindamas meilę ir jos svarbą gyvenime, M. Mikutavičius teigė, jog jei meilė nebūtų tokia plati ir neaprėpiama savo reikšme, galbūt net nebūtų tokia svarbi. O paklaustas apie tai, kiek šis jausmas gali tapti kūrybos varikliu ir leisti žmogui skraidyti, vyras buvo linkęs mąstyti racionaliai: „Gyvenimo patirtis rodo, kad ji dažniau žlugdo. Nesu nusiteikęs priešiškai, tiesiog sakau, jog vien džiaugtis meile ne visada pavyksta, o depresija gyvenime irgi nepadeda.“
M. Mikutavičius apie Valentinio dieną ir jos ryšį su dovanomis: „Juk pirmiausia buvo jausmai, o po to Valentino diena, kuri prie jų prisitaikė. Be abejo, esant artimam žmogui yra natūralu norėti rodyti dėmesį, rūpintis kitu kiek įmanoma dažniau. O iš to, kiek mes dovanojame ir kiek mes mylime, galima spręsti, kad valentinai pas mus ateina per retai.“
Šv. Valentino dienos nešvenčiančio M. Mikutavičiaus paklausėme, ko jis apskritai niekada nenorėtų gauti dovanų, sąrašas buvo konkretus: „daugiau jokių megztinių, kojinių ir kalendorių (aš į juos vis vien nieko nesižymiu), dar nenoriu gauti loterijos bilieto ir čeburaškos.“
Laukiamiausios dovanos būtų šios: „kelionė, spiningas (jau esu gavęs dovanų, iki šiol dėkingas!), šokolado gabalas (tokio gryno, tikro, kaip iš žemės iškasto), sąsagos marškiniams (visada reikalingos). Na, o jei kalbėti apie dovanas iš moters... Grįžus namo, lovoje laukianti moteris (apsirengusi, ar ne? ) nesvarbu, čia jau mes žinotumėme, ką daryti.“
Žinomus žmones apie Valentino dieną besiruošdami vasario 26, 28 ir kovo 2 dienos „Verterio“ spektakliams, kalbino Bohemiečiai. Apklausoje įvairių Lietuvoje žinomų žmonių buvo klausiama, ar jiems svarbi ši meilės diena, ką gyvenime ir kūryboje jų manymu suteikia meilė, galų gale, ar turi tapti įpročiu dovanoti savo artimam žmogui dovanas ir kokios jos būna pačios brangiausios jiems patiems?
DELFI jau publikavo Antano Guogos bei Astos Valentaitės atsakymus.
