Į dešimties dienų kelionę M.Jampolskis leidosi su septynių žmonių kompanija – atskridę į Portugaliją visi sėdo į išnuomotus automobilius ir jais išmaišė Atlanto vandenyno pakrantę: aplankė Lisaboną, Porto, žvejų miestelį Nazare.
„Portugalijoje buvau prieš ketverius metus ir pažadėjau sau, kad būtinai dar sugrįšiu. Tai yra mano meilės šalis, o Lisabona – meilės miestas“, - savo atostogų pasirinkimą argumentuoja aktorius, prieš pusmetį pirmą kartą keliavęs su Renata į tikrąjį meilės miestą Paryžių.
Ryklį paleido iškart po fotosesijos
Ryškiausias M.Jampolskio įspūdis – ryklių žvejyba. Prisiminęs laimikį aktorius net nušvinta: „Kai išplaukėme į jūrinę, o tiksliau – vandenyninę – žvejybą su kateriu, mūsų kateris pagavo 2 m 20 cm ryklį. Iki trijų metrų ilgio ryklius būtina paleist, bet prieš tai pasifotkinom kaip turi būt, iš visų pusių, o tada paleidom – čia gi sportinė žūklė. Dar buvome zoologijos sode. Jis mažesnis nei Kauno, bet žvėriukų gyvenimo kokybė aukštesnė... Ten yra ir delfinariumas, ir mes kaip tik pataikėme į delfinų šou, kuris buvo panašaus lygio kaip Lietuvoje. Ypatinga nebent tai, kad delfinų trenerės pasirodė puikios nardytojos ir viską, visą šou, kas vyksta po vandeniu, galima stebėti per stiklą.“
Tačiau įspūdį aktoriui paliko ne tik rykliai ir delfinai, bet ir Portugalijoje sutikti žmonės. Lisabonoje saldžioji porelė ir jų draugai apsilankė rajone, kuriame kasdienybė – lyg miuziklo scena.
„Buvom Fado (portugališkas muzikinis žanras – aut. past.) vakaruose, Bairro Alto rajone, kuris yra vietinis Užupis. Ten daugybė mažų „kabakėlių“, kur groja tą Fado muziką – muzikantai su dviem gitarom ir dainininkai. O dainuoja ten visi: sėdim, visi valgom, o tada iš virtuvės išeina virėja su žiurstu ir pradeda dainuot! Visi nustoja valgyt, prigesta šviesos. Baigia dainuot, šviesos įsijungia ir vėl viskas kaip buvę. Atmosfera neįtikėtina – vieną akimirką padavėjas siūlo kažką iš meniu, o staiga „hoba!“ ir pradeda dainuot. Pradedi nebesuprast, ar čia padavėjas, kuris dainuoja, ar dainininkas, kuris padavėju dirba.“
Angliškai kalba prastai, bet humorą supranta
Nuskambės paradoksaliai, bet Europos pietuose gyvenantys portugalai, pasak Mariaus, labai panašūs į lietuvius: jie pareigingesni, nei ispanai, ir nors angliškai kalba prastai, puikiai supranta mūsiškį humorą.
„Portugalai neturi ispaniškos „manjanos“. Jie irgi pietiečiai, bet labai draugiški žmonės. Ir neįkyrūs – visada padės, bet nelįs į draugus, nebent tu pats norėsi. Aišku, jie tokie niekur neskubantys, nes jiems neapsimoka – jie iškart pradėtų prakaituot. Nors aišku, kai mes ten nuvažiavome, Lietuvoje buvo +29, o ten +14… Man pasirodė, kad portugalai labai panašūs į lietuvius. Gal kad daugiau saulės gauna, tai truputį pozityviau žiūri į gyvenimą, bet labiausiai panašumas pasijaučia per humorą, nors jie gana prastai kalba angliškai. Bet portugalai labai pagavūs – pajuokauji su padavėju ir atrodo, kad tu net neišvykęs niekur. Jie yra mūsų mentaliteto.“
Nuodėmės vertas maistas
Ne vienam, keliavusiam po pietinę Europą, įstringa faktas, kad vietiniai gyventojai baisiai mėgsta vyną. Vis tik pirmiausiai M.Jampolskis pamini portugališką maistą, kuriam neįmanoma atsispirti, o tada papildo, kad vynas yra savaime suprantama stalo detalė.
„Jūros gėrybės ten neįtikėtinos. Lietuvoje austrės, krevetės, midijos ir aštuonkojai yra niekas, palyginus su tuo, ką ten Portugalijoj daro. Ir tai natūralu – visi restoranėliai Portugalijoje yra nedidukai, kaip šeimyniniai, ne daugiau dešimt stalų. Tai reiškia, kad visi gauna šviežią maistą – žuvį, jūros gėrybes. Būdavo ateinam, atsiverčiam meniu, o ten angliški žuvų pavadinimai. O man jie juk nieko nesako. Tai besdavau pirštu bet kur ir vis tiek būdavo skanu. Vynas tai labai pigus – jauną vyną, kuris Lietuvoj parduotuvėj kainuoja gal 25 litus, ten pirkome už 1,1 euro. Ten tiesiog kitokia vyno gėrimo kultūra – ant stalo vyno butelis yra savaime suprantamas dalykas kaip stalo vanduo, kaip peilis ir šakutė.“
Trys Portugalijos banginiai
Portugaliją Marius rekomenduoja ne tik tiems, kas piniguose maudosi. Pasak aktoriaus, tai ta šalis, kurioje galima ir prabangiai paatostogaut, ir visai pigiai. „Priklauso nuo to, ką ten veiksi. Mašiną išsinuomot 10-čiai dienų kainavo 550 litų. Lietuvoje tokių kainų nėra. Ir aš paskui supratau, kodėl ten tokia pigi nuoma – pas juos mašinų punktų panašiai kaip pas mus batų parduotuvių. Jos labai konkuruoja tarpusavyje. O kuro kainos panašios kaip Lietuvoje.“
„Portugalijoje yra trys banginiai: žmonės, gamta, maistas. Ten niekas iš tavęs nieko nereikalauja, labai demokratiška atmosfera, šita šalis nesistengia nei įlįsti tau į užpakalį, nei sutikti priešiškai kaip ne kurios kitos... Ten gali daryt, ką nori, ir tas jausmas yra nepakeičiamas. Tarp skardžių ir uolų išgraužtų vandenyno... Niekas tavęs nepažįsta, nori stovi, nori eini, nori neini, guli, sėdi. Manau, kad galėčiau ten gyvent. Tiksliau, įsivaizduoju save ten gyvenantį, pardavinėjantį apelsinus... Bet čia aš turiu darbo.“
Nuotraukų albume - poros atostogų akimirkos:
