– Jau beveik metus esi tituluota gražiausia lietuvaite. Kaip Tave pakeitė šie metai?
– Sunku nupasakoti keliais žodžiais tą istoriją, kuri tapo mano gyvenimo dalimi. Visas tas kelias, kurį teko nueiti, sustiprino mane kaip asmenybę. Laimėti šį konkursą niekada nebuvo mano siekis, tačiau tai, ką gavau laimėjusi, buvo tai, ko man trūko. Atsiradusi drąsa iki šiol veda pirmyn, sutikau įdomių žmonių, atsivėrė naujų karjeros galimybių. Galų gale pažinau save iš naujo, kaip naujų idėjų ieškančią ir eksperimentuoti nebijančią merginą. Gyvenimas be proto įdomus ir spalvingas, svarbiausia nebijoti veikti (šypsosi).
– Ar titulas įpareigoja būti moteriškesnei?
– Negaliu sakyti, kad įpareigoja, tačiau titulas padeda atsiskleisti moteriškumui, kuris tavyje glūdi. Laimėjusi karūną tapau žinoma visuomenėje. Žiniasklaida publikuoja mano nuotraukas, rašo, ką veikiu, kaip atrodau. Pamenu, būdama maža ir stebėdama konkurso „Mis Lietuva“ gražuoles, stengdavausi būti panaši į jas, atrodė, kad tai, kaip jos elgiasi, kaip šneka, kaip save pateikia, yra tikras moters pavyzdys.
Todėl tapusi viena iš jų, įgijusi galimybę viešai reikšti mintis, kalbėti paskaitose ar socialinėje erdvėje, suprantu, kad dabar ir aš galiu būti tam tikras pavyzdys tokioms kaip aš tada, jaunoms merginoms, kurios tik pradeda ieškoti savyje moteriškumo. Visos moterys yra moteriškos, visos mes sugebame skleisti šilumą, meilę ir žavesį, tik reikia tai sužadinti (šypsosi).
– Elly projektas vadinasi „Moters kvapas“. Kaip Tu jį įsivaizduoji?
– Visais laikais moteris gebėjo sužavėti ir užburti akimis, kūno kalba, prisilietimu. Ji skleidžia šilumą, kuri sklinda lyg prabangūs kvepalai, o praeiviai negali praeiti neatsisukę, lyg užuodę kažką stebuklinga.
Moters kvapas – tai vidinis pasaulis, grožis, išskirtinės savybės, dėl kurių ją vyrai įsimyli. Tai žavesys, kurį moteris spinduliuoja ir kuriam niekas negali atsispirti. Kiekviena moteris kvepia skirtingai – viena jausminga ir romantiška, kita valdinga ir greitai įsiplieskianti, o trečia galbūt seksuali viliokė. Visos skleidžiame savitą kvapą – žavesį, kuriuo naudojamės, kai to reikia (šypsosi).