Mirusio Sauliaus Karoso kūnas parskraidintas į Vilnių: Šv. Jonų bažnyčioje su velioniu atsisveikina šeima ir bičiuliai

Dar prieš šarvojimą artimieji visų maloniai prašė į bažnyčią nešti ne tradicinius vainikus, o baltus žiedus. Atsisveikinimas su velioniu – itin privatus. Prie bažnyčios durų nuolat budi apsauginiai, kurie į vidų griežtai neįleidžia žiniasklaidos atstovų – toks gedinčių šeimos narių paliepimas.

Mišiose Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje penktadienį dalyvauja ir buvusi S. Karoso žmona Reda Karosienė, kuri pastarąjį dešimtmetį su vaikais gyvena Kanuose ir yra sukūrusi naują šeimą.

© DELFI / Domantas Pipas

DELFI žiniomis, „Misis Lietuva ’94“ su savo buvusiuoju sutuoktiniu Šveicarijos ligoninėje buvo iki pat paskutinės minutės, vėliau kartu su artimaisiais ir velioniu R. Karosienė parskrido į Lietuvą. Primename, kad S. Karosas su savo žmona išsiskyrė 2009 metais. Pora susilaukė sūnaus – Konstantino Karoso, kuriam jau 18 metų.

Su velioniu atsisveikinama iki šeštadienio, vėliau tą pačią dieną įvyks laidotuvės – S. Karosas amžinojo poilsio atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.

Apie S. Karosą

Kompozitoriaus Juozo Karoso anūkas, pianistės Birutės Karosienės bei šviesios atminties fotografo Algirdo Karoso sūnus Saulius ir pats aštuonerius metus mokėsi dabartinėje Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Nuo pat vaikystės S. Karosas domėjosi automobiliais. 1976–1981 metais studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Mechaninės technologijos fakultete įgijo inžinieriaus–mechaniko specialybę. Diplomuotas inžinierius.

1981-1986 m. VISI Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

1986 m. Saulius Karosas išvyko į JAV. Ten pradėjo savo verslą.

1998 m. jis įkūrė savo labdaros ir paramos fondą, kurio nuostata – remti įvairių kartų menininkus, meno kolektyvus, meno švietimo darbuotojus ir kitus menų atstovus, vykstančius į Lietuvos, tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus bei mokslines konferencijas. Fondas taip pat remia kultūros projektus, konkursus, išliekamąją vertę turinčius leidinius, skiria paramą kultūros vertybių, paveldo įamžinimo bei restauravimo darbams, mokslo, kultūros, švietimo, religinių bendruomenių veiklai, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programoms, teikia labdarą invalidams, ligoniams, našlaičiams, daugiavaikėms šeimoms, senjorams.

© DELFI / Domantas Pipas

Per dvidešimt fondo veiklos metų buvo laiku pastebėti ir paremti talentingi muzikai, kėlę meistriškumą įvairiuose kvalifikaciniuose forumuose bei laimėję prizines vietas daugybėje konkursų (beje, tarp nuosekliai remtų ir šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatė dirigentė Mirga Gražinytė). Fondas yra padėjęs jauniems talentams įsigyti muzikos instrumentų – arfą, smuikų, violončelių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai padovanoti austriški vargonai. Fondas dvidešimt metų padeda įgyvendinti gausius Lietuvos muzikų sąjungos projektus.

Neseniai išleisti fondo paremti albumai „Lietuvių folkloro teatras“ ir „Paslaptingas būties švytėjimas“ (apie dailininkę Birutę Žilytę), dokumentiniai filmai „Nėra laiko gerumui“ (apie Arūną Žebriūną ir Giedrę Kaukaitę, rež. Aloyzas Jančoras), „Kūrybos mįslė“ (apie skulptorę Dalią Matulaitę, rež. Algirdas Tarvydas). Fondas buvo pagrindinis rėmėjas 2013 m. Budapešto Europos parke statant skulptorės Dalios Matulaitės monumentą Lietuvos kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai bei jo žmonai Vengrijos karalaitei ir Lenkijos karalienei Jadvygai.

2014 m. Sauliui Karosui vienam iš pirmųjų buvo įteiktas „Metų kultūros mecenato“ ženklas.

Apie vieno turtingiausio Lietuvos verslininko S. Karoso mirtį trečiadienį pranešė portalas lrytas.lt. Pasak jo, 60 metų S. Karosas mirė naktį iš antradienio į trečiadienį, pralaimėjęs kovą su vėžiu. S. Karosas gimė 1958 m. Kaune, paskutiniu metu gyveno Šveicarijoje.