„Tikiuosi ateityje pamatyti daug vizualų, kad viskas realiai skraidys ir nebus jokios optinės apgaulės. Iš tiesų būtų faina pamatyti daugiau techninių sprendimų tiek ir filmavimo, tiek ir žmonių pojūčių prasme“, – mintimis dalijosi laidų ir renginių vedėjas M. Stasiulis.
Scenoje galima juokauti apie viską, tačiau būtina suprasti auditoriją
Nors M. Stasiulis daugeliui žinomas kaip charizmos, juoko ir improvizacijos nestokojantis laidų vedėjas, jis pabrėžia, kad juokas ir ironija scenoje ne visada yra tinkamas įrankis užmegzti ryšį su auditorija. Pasak jo, nors galima pasišaipyti kone iš visko, tačiau būtina gerai suprasti savo auditoriją, rašoma pranešime spaudai.
„Visuotinai priimta, kad televizijoje, kai tavo auditorija yra nuo vaikų iki vyriausiųjų, tu negali pasakyti segmentuotų bajerių. Tada turi laikytis visų įmanomų taisyklių: atsargiai kalbėti apie žmogaus teises liečiančius klausimus, rasizmą, seksizmą, genocidą ar holokaustą. Nors yra daug anekdotų apie tai, bet sakoma, kad šia tema gali juokauti tik patys žydai. Čia yra toks šiurpokas reikalas.
Tačiau tam tikrose vietose galima beveik visomis temomis juokauti, net ir apie onkologines ligas, nes tai padeda išsilaisvinti. Tik reikia labai aiškios auditorijos – kartais tai gali būti vos vienas žmogus“, – kalbėdamasis su režisieriumi ir renginių organizavimo agentūros „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku laidoje „Kamantinėjimai.
Apie kūrėjus ir veikėjus“, kiek rimčiau apie savo darbo specifiką pasakojo laidų ir renginių vedėjas.
Visą pokalbį su M. Stasiuliu išgirsti ir pamatyti galite čia:
Prisiminė laimingą vaikystę kaime ir pirmuosius savo renginius
Prisimindamas pirmuosius savo renginius, M. Stasiulis pažymėjo, kad jo pažintis su scena įvyko tik studijų metais. Paklaustas, ar savo talentą jis pajautė dar mokykloje, M. Stasiulis juokavo, kad jaunystėje laiko būreliams ar renginiams jis neturėjo.
„Po pamokų aš sėsdavau į traktorių ir važiuodavau dirbti. O geriausiu atveju, jei žiemą tėvai nesugalvodavo fizinio darbo, eidavome prie mokyklos nusistumti sniegą nuo siaubingos aikštelės ir žaisti krepšinį“, – ironizuodamas savo vaikystę, prabėgusią Telšių rajone esančiame Pupinių kaime, prisiminė M. Stasiulis, pridurdamas, kad jo vaikystė buvo itin graži ir laiminga.
„Tačiau studijuodamas universitete patekau į studentų atstovybę. Būdavo faina iš bendrabučio kambario ateiti į švarią, šiltą vietą, gauti saldainių ir kavos. Tada ir pradėjau organizuoti renginius bei susipažinau su scena“, – su šypsena pasakojo M. Stasiulis.
Mindaugas juokauja, kad pirmuosius renginius jis vedė „keistai apsirengęs“ ir nenustygo vietoje, o vesti savo pirmojo renginio sako buvęs pakviestas tik iš nevilties.
„Pirmą kartą mane pakvietė likus kelioms valandoms iki renginio pradžios, nes, turbūt, užgėrė kitas vedėjas. Buvau keistai apsirengęs, su kažkokiu megztiniu, džinsais, o dar ir scenoje keistai sukiojausi“, – ironizuodamas prisiminimais dalijosi M. Stasiulis.
Laidoje Mindaugas prakalbo ir apie išgyventą „pomėgių krizę“, kuri jį atvedė į būriavimą, taip pat papasakojo apie darbą televizijoje, be kurio, juokavo jis, veikiausiai jau būtų tapęs benamiu.
„Kiek kainuoja Stasiulis? Aš galvoju, kad nedaug. Kadangi aš nevagiu iš valstybės, dirbu ir moku mokesčius, reikėtų imti daugiau. Laimei, turiu darbą, nes be jo tapčiau bomžu“, – su šypsena kalbėjo Mindaugas, kurį balandžio 5-6 d. bus galima sutikti ir Vilniuje vyksiančioje renginių konferencijoje „Revolution“.
