Viena laiško autorių ir žinoma aktorė Aistė Diržiūtė sakė, kad su Teatro diena šis laiškas neturi nieko bendra. Pasiteiravus, kodėl pasirinko tokį santūrų toną, kai iki tol kalbėdami apie laiške minimas problemas kultūros atstovai nestokojo emocionalių ir grubių pasisakymų, DELFI pašnekovė sakė, jog nebuvo norima sukelti jokių nereikalingų emocijų ir išvengti tų skambių frazių, kurios buvo buvo sakomos anksčiau.
„Tai buvo vadinama ir linčo teismu, vėliau išvedžiojama be kontakto su žmogumi. Šis laiškas tiesiog yra atsakas į tai, kas vyksta pasaulyje. Mes tikrai nesame pirmi. Mano žiniomis, tokiu principu rengiami laiškai jau yra paruošti Ispanijoje ir dabar pasirodys Prancūzijoje, Vokietijoje. Mes turėjome pavyzdžių, kurie buvo lengvai pamiršti, o aukų kaltinimai taip ir tęsiasi. Galbūt esame naivūs tikėdami ateitimi.
Šiuo laišku mes nepuolame ir nekaltiname. Norime pasiūlyti, kaip spręsti šią situaciją. Esame susikoncentravę į sprendimą, o ne tylą, ignoravimą ir pykti“.
Šiuo metu užsienyje dirbanti A. Diržiūtė sako, kad įvykiai Lietuvoje ją domina, nes ji yra lietuvė, todėl ją visada jaudino jos šalies įvykiai. „Ir ta situacija, kuri pasirodė po Šarūno Barto istorijos, kai niekas nebuvo išspręsta ir tik liko abejingumas bei tyla. Nebegalėjau tylėti. Buvo paliesta ir viena artimiausių mano draugių, kiti artimi žmonės, kolegos. Taip tiesiog negali būti.
Ateityje su tuo susidūrę vaikinai ar merginos tiesiog tylės, nes matys, kad niekas nebuvo net bandyta spręsti, o tyla išteisina tave nuo visko. Ar tyla išteisins vagį ar kitą nusikaltėlį? Nesakau, kad reikia kaltinti, bet reikia spręsti ir reaguoti. VDA buvo bandoma spręsti, o kino pasaulyje viskas nutilo“.
Ji sako besivilianti, kad ateityje bus imtasi priemonių ir kino pasaulyje dirbti pasirinkę žmonės neturės susidurti su tuo, ką šiandien mato jų kolegos.
„Atviras laiškas Lietuvos kino centrui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, LMTA ir Lietuvos kino bendruomenei
Mes, Lietuvos kino industrijos atstovai ir Lietuvos Respublikos piliečiai, šiuo laišku reiškiame solidarumą su #MeToo judėjimu. Raginame kolegas bei šalies kino institucijas imtis reikšmingų pokyčių, siekiant užtikrinti moterų įtraukimą, lygiateisiškumą ir orumą Lietuvos kino industrijoje. Siūlome drauge susitelkti ir siekti šių penkių tikslų:
1. Raskime lėšų edukacijai apie seksualinį priekabiavimą, smurtą ir teisingą darbo etiką filmavimo aikštelėje visiems kino profesionalams, kad išvengtume seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto atvejų ateityje;
2. Imkimės papildomų priemonių siekiant, kad už vienodą darbą vyrams ir moterims būtų gaunamas vienodas finansavimas;
3. Formuokime suvokimą, jog nėra „moteriškų“ ar „vyriškų“ profesijų režisūros, operatorystės, kino dailės ir kitose srityse;
4. Įtraukime į darbo sutartis papildomas sąlygas apie darbo etiką ir galimas sankcijas, ją pažeidus; Siekime užtikrinti lyčių ir kitokią įvairovę vertinimo komisijose ir kitose galios pozicijose.
Drąsių moterų dėka, prabilusių apie seksualinį priekabiavimą ar smurtą savo darbo aplinkoje, #MeToo judėjimas neaplenkė ir Lietuvos. Gerbdami šių moterų drąsą, turime išnaudoti esamą momentą tam, kad susivieniję prisidėtume prie realių ir esminių pokyčių. Todėl kviečiame Lietuvos kino centrą, Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) ir Lietuvos kino industrijos lyderius iki birželio pirmos paviešinti savo sprendimus ir idėjas, kaip nelaukdami spręsime esamą situaciją", - rašoma laiške.
Šią peticiją jau pasirašė aktorė Aistė Diržiūtė, šokėja Eglė Straleckaitė, aktorė Vaida Mažrimė, atlikėja Aistė Lasytė, operatorius Narvydas Naujalis, dailininkė Paulė Bocullaitė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, aktorius Martynas Vaidotas, Eimutis Kvoščiauskas, prodiuseris Stasys Baltakis, aktorė Beata Tiškevič ir kt.
Visą peticiją galite pamatyti čia.
