Iš Tauragės kilęs, Vilniuje ilgus metus gyvenęs ir galiausiai Klaipėdoje sparnus nuleidęs Lukas populiarumo skonį yra jutęs jau gerokai anksčiau. Būdamas vos 11-os metų jis nufilmavo trumpą vaizdo įrašą, kuriame skelbėsi ieškantis merginos. Linksmas šviesiaplaukio berniuko klipas tapo tuometine interneto sensacija. Šiandien į šį juokelį Lukas žiūri su šypsena ir sako nieko nesigailintis. Anot jo, net ir toks mažmožis tapo naudinga pamoka jo gyvenime.
„Jei neklystu, šis vaizdo įrašas dabar turi pusantro milijono peržiūrų. Tai buvo pirmasis mano žingsnis į viešumą. Šis vaizdo įrašas tapo žinomas tada, kai net „Youtube“ platforma nebuvo populiari. Nežinau, ar galiu taip teigti, bet tais laikais tai buvo labai populiarus klipas. Tuo metu net nebuvo jokių blogerių. Tikiu, kad tai ir buvo mano pirmasis šuolis link to, kas esu šiandien“, – DELFI pasakoja Lukas.
„Tiesą sakant, tuomet aš neieškojau merginos, tačiau savyje įžvelgiau aktorinius sugebėjimus. Net ir dabar, žiūrint šį vaizdo įrašą, pačiam kyla noras juoktis. Sunku suprasti, kaip rimtai tada kalbėjau. Atrodo, kad iš tiesų ieškau merginos. Laikui bėgant po to vaizdo įrašo aš iš žmonių sulaukiau įvairių komentarų ir klausimų, kodėl tai dariau ir kodėl to klipo tiesiog neištrinu. Bet viskas gyvenime persivertė taip, kad man jis šiek tiek net ir padėjo. Ne merginą susirasti, o tapti stipresniu, užsiauginti kiek storesnę odą. Seniau šį klipą žmonės priėmė kaip rimtą skelbimą, o dabar tai tėra senas juokelis, į kurį niekas rimtai nežiūri. Man ir pačiam smagu jį pasižiūrėti ir net neplanuoju jo ištrinti“, – sako pašnekovas.
„Nėra taip, kad aš didžiuočiausi tuo, tiesiog tai yra įrašas, kuris man kelia šypseną. Tuo metu man buvo 11-ika metų, dabar man jau 22-eji. Tiesa, daug kas nustemba, kai sužino mano amžių, nes daugelis mano, kad esu vyresnis, kadangi turiu labai daug veiklos. Įkūriau savo verslą, dirbu su renginiais, organizuoju koncertus. Būdamas 18-os metų suorganizavau muzikos festivalį Tauragėje su „Radistais“ ir kitais Lietuvos atlikėjais“, – prisimena jis.
– Sakai, kad turi labai daug veiklos, kaip tau tai pavyko?
– Toks ir buvo mano tikslas. Svarbiausia yra nekreipti dėmesio į kitų žmonių nuomonę ir daryti tai, ką nori. Manau, kad prie mano veiklos sėkmės prisidėjo nenusakoma drąsa. Dėl savo tikslų galėjau padaryti bet ką.
– Tai dėl populiarumo galėtum padaryti bet ką?
– Nepasakyčiau, kad dėl populiarumo. Manau, kad nieko nedarau tik dėl jo. Aš nesiekiu būti populiariu, bet tai, ką darau gyvenime, darau dėl pripažinimo. Tikrai nėra taip, kad siekiu, jog visi gatvėje mane atpažintų. Man būtų daug maloniau, jei į mane žiūrėtų ne kaip į žinomą žmogų, o kaip į tą, kuris tam tikruose gyvenimo etapuose padėjo. Organizuoju ne tik komercinius renginius, bet ir paramos koncertus. Visą savo laiką bandau išnaudoti maksimaliai. Vis atrodo, kad man dar mažai veiklos, nenuleidžiu rankų ir keliauju toliau. Pastebėjau, kad laikui bėgant, pradėjau labai skaičiuoti savo laiką. Jeigu nieko neveikiu namuose, neapsiimu jokia veikla, tai man kyla didžiausias stresas. Būtinai turiu kažkur išeiti, bent į sporto salę.
– Kodėl iš Dedūros tapai Karaliumi?
– Taip išėjo, kad mane taip ėmė vadinti draugai, nes įkūriau įmonę „Renginių karaliai“. Visi iš pradžių karaliumi vadino juokais, tačiau vėliau pagalvojau, kad tai yra gana skambus vardas. Netrukus pradėjau prisistatinėti Luku Karaliumi. Dabar, jei apsilankau kokioje laidoje ar duodu interviu, sakau savo naująją pavardę.
– Papasakok apie muzikos grupę, kurioje esi.
– Turime vaikinų grupę „Lotus“. Vasarą mūsų visi savaitgaliai yra užimti, koncertuojame tiek privačiuose renginiuose, tiek naktiniuose klubuose. Šiltuoju sezono dažnai būname kurortuose. Bandome išlįsti iš to vestuvių muzikantų formato. Turime nemažai autorinių dainų. Rudenį svarstome apie muzikinį albumą, tačiau nesiekiame tapti muzikos žvaigždėmis.
– O pats ar turi dainavimo patirties?
– Taip. Muzikos mokykloje esu baigęs saksofoną, paskui – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Netrukus po to mano gyvenimo atsirado ir grupė, dėl kurios mano gyvenimas persikėlė į Klaipėdą. Dabar turiu darbų iki kaklo, bet man pačiam to reikia. Aš kaip Stonkus, kuriam labai reikia veiklos ir nieko čia nepadarysi.
– Ar tarp visų tavo veiklų atsiranda laiko sau, hobiams, antrai pusei?
– Aš niekada nesakau, kad tam man nėra laiko. Manau, kad laiko neturi tik tie, kurie nemoka jo planuoti. Yra to laiko ir pasportuoti, ir su draugais pabūti. Turiu tą laisvalaikį. Tiesa, mano darbas man pačiam yra tarsi hobis. Rekomenduoju visiems neverkti sekmadienį dėl artėjančio pirmadienio ir tiesiog rasti darbą, kuris teikia malonumą. O dėl antros pusės – gal geriau tai išlieka paslaptimi. Nenoriu to viešai deklaruoti.
Yra tų merginų, kurios man parašo, siūlo nueiti susitikti, išgerti kavos. Esu gana išrankus, todėl retai kada susitinku su jomis. Tačiau mano požiūris į visa tai yra gana draugiškas, todėl atrašau visoms. Kas žino, gal tos merginos kažkada ateis į mano renginį? Norisi sutarti su visais draugiškai, nes niekada nežinai, kur tu atsidursi ateityje. Mėgstu prisižiūrėjusias merginas. Grožis yra reikalinga savybė. Juk ne veltui sakoma, kad pirmiausia žmogų palydime akimis ir tik vėliau protu.
– Šou pasaulis yra gana konkurencingas, kaip tau pavyko atsidurti ten, kur esi dabar? Kokie tavo planai ateityje?
– Svarbu nepasiduoti, būti drąsiam. Planų ateityje turiu labai daug. Neturiu jokių garantijų, tiesiog jaučiu, kad dėl savo drąsos pasieksiu nemažai. Man patinka kontroliuoti situaciją, pokalbį. Nesu grubus, tačiau esu akiplėša. Manau, kad to šiame versle reikia. Jeigu tu toks nebūsi, tokioje industrijoje ilgai neišliksi, nes kažkas kitas tave išstums. Turiu laikyti savo poziciją ir neapleisti jos kitam. Neklausyti piktų komentarų, daryti savo ir užsibrėžti naujus tikslus. Juk visiems neįtiksi. Bet viskas gerai, dėl piktų žmonių tu tik eini į priekį. Gal anksčiau šiek tiek labiau išgyvendavau dėl tų komentarų, tačiau dabar esu užsigrūdinęs. Dabar manęs niekas nepaveiks.
