„Vasario mėnesį gavau pasiūlymą fotografuoti naujo žurnalo „Created in Lithuania“ herojus. Susitikęs su žurnalo kūrėjais menų fabrikas „Loftas“, pasikalbėjęs apie jų leidžiamo leidinio idėją ir aptaręs darbo kartu sąlygas, nutariau prisidėti prie projekto, kuris, kaip patys organizatoriai sako, skatins žmones susipažinti su lietuviško dizaino kūrėjais.
Neilgai trukus prasidėjo organizaciniai fotosesijų darbai, buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Dėl sutarties ar joje esančių sąlygų jokių nesutarimų nekilo, tad ėmėmės darbų: nufotografuoti kūrėjai, nuotraukos paruoštos spaudai. Klientui rezultatai tiko, viskas buvo atlikta laiku, išrašyta sąskaita.
Po galutinių failų pateikimo, kurie iš pradžių tiko, buvo paprašyta pakeisti porą nuotraukų ir jas „suretušuoti“. Tai padariau nemokamai, norėdamas padėti. Galiausiai žurnalas buvo pristatytas publikai ir pradėtas platinti, beeet atsiskaitymas už mano padarytą darbą, dabar, jau praėjus 42 dienoms, vis dar neįvyko. Nors sutartyje buvo numatyta, kad atsiskaitymas turi būti atliktas per 5 darbo dienas.
Rašant laiškus organizatoriams su klausimu: „Kada bus atsiskaityta?“, nes juk sutartyje nurodytas atsiskaitymo terminas seniai pasibaigęs, į juos pradėta atrašinėti labai lėtai arba iš viso ignoruoti.
Atsakymai buvo nuo „sutarties nesusižiūrėjimo…“ iki „buhalterė pasistengs kitą savaitę…“
Neslėpsiu, prieš imantis darbo, buvo dvejonių dėl to, kad į žurnalą norintys patekti kūrėjai turėjo patys susimokėti už vietą žurnale.
Taip pat kilo dvejonių ir dėl kolegų atkalbinėjimo neprasidėti su nemokumu pagarsėjusiu „Loftu“ ir jų siūlomomis fotografavimo sąlygomis.
Dar kartą apsvarstęs sąlygas, nusprendžiau prisidėti, o dvejones dėl atsiskaitymo už darbus išsklaidė organizatorių žodžiai, kad jų projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba ar kultūros rėmimo fondas (bijau suklysti, kalbėta buvo per pirmą susitikimą vasario mėnesį).
Šis įrašas skirtas tam, kad susipažintumėte su vienais iš lietuviškos kultūros „skatintojų“ veidais. Nesu tas, kuris žiūri į projektus tik kaip į eilinį komercinį darbą, visada apsvarstau galimybes prisidėti matydamas pagirtinas idėjas, bet tokios situacijos kaip ši dar kartą pamoko, kad viskas ne taip gražu kaip atrodo“, – savo feisbuko paskyroje skelbė K. Žilionis.
Vėliau fotografas DELFI patikslino, kad su juo susisiekusi Lietuvos kultūros taryba prie projekto nėra prisidėjusi.
DELFI susisiekus su menų fabriko „Loftas“ įkūrėja Živile Diawara, moteris puolė į ašaras
„Kultūrinių projektų finansavimas yra sudėtingas dalykas ir tie žmonės, kurie su tuo dirba, manau, tai puikiai supranta. Galbūt iš tikrųjų yra taip, kad darome kultūrinius projektus, kurie nėra tik mūsų vienų pajėgumams.
Taip atsitinka, kad tie projektai būna „minusiniai“ ir mes „atidirbinėjame“ savo prakaitu. Niekada nevengiame savo atsakomybės. Galbūt patyrus tam tikras nesėkmes lengviausias kelias būtų bankrutuoti, bet mums buvo svarbu išlaikyti turimus santykius ir visuomet atsiskaityti su visais. Tai buvo mūsų prioritetas, dabar man labai skaudu. Mūsų motyvacija yra kur kas stipresnė nei noras uždirbti“, – susigraudinusi kalbėjo moteris.
Pasidomėjus, ar tiesa, kad su K. Žilioniu nebuvo komunikuojama, Ž. Diawara teigė, kad fotografas meluoja.
„Projektų vadovė Marija Pulokaitė, kuri koordinavo tą projektą, su juo komunikavo, buvo atsakoma ir buvo išaiškinta, kaip tas projektas „surenka“ pinigus.
Mes patys neapsižiūrėjome ir mums didžiulė pamoka, kad su žmonėmis reikia iš anksto tartis dėl atsiskaitymo termino, nes 5 dienos tokiam projektui nėra įmanoma. Tai buvo klaida, bet su žmogumi tikrai buvo komunikuojama.
Man pačiai labai skaudu, nes norime daryti gerus dalykus. Ar vėluoti sumokėti yra taip blogai, kad geriau iš viso nieko nedaryti? Mes tikrai nuoširdžiai norime ir viską darome su geriausiomis intencijomis, o projektas yra sudėtingas dalykas ir ne visuomet viską sužiūri iki galo“, – DELFI kalbėjo Ž. Diawara.
Į tokį komentarą reaguodamas K. Žilionis DELFI atsiuntė el. laiškų nuotraukas kaip įrodymą, kad melo jo žodžiuose nėra.
