– Marina, šiuo metu studijuoji ir užsiimi tinkline rinkodara, kaip įsitraukei į šią veiklą?

– Studijuoju Mykolo Romerio universitete teisę ir valdymą. Pasirinkau neakivaizdines studijas, nes visiškai neturiu laiko. Universitete susipažinau su Enrika. Ji visą gyvenimą buvo gana versli mergina. Netrukus susidraugavome ir ji pasiūlė užsiimti šia veikla.

Niekada nemaniau, kad vėl įsivelsiu į verslą, nes anksčiau studijuodama šią specialybę nemėgau ekonomikos. Visuomet buvau linkusi į humanitarinius mokslus. Keista, tačiau šia idėja užsikrėčiau. Man patinka bendrauti su žmonėmis, jiems padėti. O ir produktas, kurį siūlome, yra kone vienintelis toks Lietuvoje.

– Tavo gyvenimas visiškai pasikeitė, sakai, kad esi daug pozityvesnė ir laimingesnė. Ar tai atėjo į gyvenimą kartu su meile?

– Visą laiką buvau labai jautri. Galbūt to neparodžiau, nes bijojau. Žmonės dažnai užsideda kaukes, jiems gėda rodyti emocijas. Aš esu kitokia, nusprendžiau būti savimi. Mano vertybės pasikeitė, aš suaugau.

Pozityvesnė pasidariau, nes atsirado vyras, kuris užpildė tuštumą. Būdamos 28–30 metų moterys tiesiog žydi.

– Kaip supratai, kad jis tas vienintelis?

– Nuskambės gana banaliai, tačiau taip ir buvo... Pasijutau maža mergaitė šalia vyro, kuris mane globoja kaip tėvas, draugas... Dažnai sakau – jis mano Dievas. Taip ir yra, jis mano mokytojas. Apie jį – viskas, kas geriausia. Sakoma, kad šalia gero žmogaus pats tampi geresnis.

Saulius mane pamilo tokią, kokia esu. Jis niekada manęs nestabdė, net jei išsišokdavau, pradėdavau rėkti ar demonstruodavau kaprizus. Mano paveikslas, sukurtas žiniasklaidoje, – netikras.

Visi mano, kad esu pasipūtusi blondinė, tačiau iš tiesų aš choleriška, bet tuo pat metu melancholiška. Man nerūpi pinigai, papuošalai, blizgučiai. Kartais pamačiusi gatvėje seną išmaldos prašantį žmogų negaliu ramiai praeiti.

Pamatyti naujausią Marinos fotosesiją ir sužinoti apie netikėtą pažintį su vyrų bei ypatingą vaiko prašymą galite toliau skaitydami MIESTE.lt.

M. Bui ir S. Velečkos tuoktuvių Lukiškių tardymo izoliatoriuje akimirkos: