Londone Ž. Tratas – tik vienas iš tūkstančių jaunų aktorių, bandančių įsitvirtinti kino industrijoje.
„Aš nesu tas žmogus, kuris sėdės, prašys kažko ir lauks. Tiesiog susikroviau daiktus ir pradėjau ieškoti laimės kitur. Manau, padariau teisingą sprendimą. Bent jau turiu kiną dabar. Gal ne tiek daug, kiek norėtųsi, bet vis kažkas“, – pasakoja Ž. Tratas, užsienyje prisistatantis James Trato vardu.
Aktorius sakosi esąs labai dėkingas savo dėstytojui Jonui Vaitkui, leidusiam savo jėgas išbandyti teatre, Skaisgirių šeimai – už galimybę išbandyti save serialuose. Tačiau čia vyras teigia visiškai neturėjęs galimybės dirbti su kino projektais.
„Turėjau daug pažadų ir laukiau ketverius metus, kol juos kas išpildys, bet taip neatsitiko“, – laidos „Emigrantai“ žurnalistei Akvilei Kavaliauskaitei sakė lietuvis.
Jaunas vyras niekaip nesupranta, kodėl atitikęs visus reikalavimus, stengęsis ir nuolat tobulėjęs, savo svajonių Lietuvoje, bent kol kas, svajonių neišpildė. Juk į muzikos ir teatro akademiją jis stojo, nes norėjo vaidinti kine. Tačiau kad ir kaip stengėsi, vaidmenų nesulaukė.
„Vienintelis Emilis Vėlyvis vis kažkiek bandydavo mane patraukti pas save, bet tai jam prodiuseriai neleisdavo, tai dar kažkokie kiti sumetimai. Ir as tiesiog pasijutau siek tiek išduotas“, – neslepia Ž. Tratas.
„Žinomumas ir karjera – nebūtinai tas pats“, – sako Žilvinas. Iš pradžių dėmesys jaunam vyrui patiko, tačiau vėliau jis suprato: nuotraukos žurnaluose ir aktorystė turi mažai ką bendro.
„Kai pasirinkau šią profesiją, man sakė kad tau trūksta žinomumo. Ir tada as pasidaviau šitai idėjai ir pradėjau daugiau šviestis, daugiau interviu dalinti, daugiau visokių projektų dalyvauti, tokių, kokių turbūt save gerbiantis aktorius netgi nesiimtų“, – neslepia Ž. Tratas.
Kad ir kas būtų nutikę anksčiau, aktorius dėl nieko nesigaili. Atvirkščiai – mano, kad visos sukauptos patirtys naujame karjeros etape jam tik padeda. Apie tai, kad bandys laimę svetur, Žilvinas galvojo jau paskutiniame aktorystės kurse. Iš pradžių jo taikinys buvo Maskva, bet vėliau lietuvis persigalvojo.
Tada visai netikėtai Žilvinas gavo vaidmenį reklamoje Čekijoje. Praha aktoriui patiko, iš pradžių tikėjosi ten įsitvirtinti, bet vėliau pastebėjo, kad rinka vis dėlto per maža. Be to, jis nemoka čekiškai, kas karjeros galimybes dar labiau susiaurina.
Žilvino kelias į Londoną buvo ilgas. Vėliau Maskvoje jis nusifilmavo Emilio Vėlyvio režisuotame filme „Nakties sergėtojai“ ir gavo vieną pagrindinių vaidmenų juostoje, kurią prodiusuoja pats rusų kino grandas Nikita Michalkovas. Tačiau dėl keistų priežasčių filmavimai buvo vis atidėliojami, todėl aktorius ir vėl susikrovė lagaminus. Tąsyk – į Paryžių.
Taip per keletą metų aktorius spėjo pagyventi įvairiuose Europos miestuose. Netgi Los Andžele. Kiekviename mieste sako spėjęs susipažinti su prodiuseriais ir kitais kino industrijoje įtakingais žmonėmis. Aktorius atviras: tam prireikė didelių pastangų ir nusivylimai jau spėjo tapti jo kasdienybe.
„Žingsniai labai paprasti: pirmiausiai tu pradedi daryti namų darbus, pradedi ieškoti kontaktų, kurie visi yra internete. Ir iš tikrųjų, jeigu turi bent kažkokią nuovoką, gali tuos kontaktus labai greit ištraukti. Tai pasidarai tuos namų darbus, pradedi juos bombarduoti su savo medžiaga, su savo nuotraukom, su savo vaizdo įrašais, su savo motyvaciniais laiškais ir su savo CV. Ir tada, jeigu jie mato potencialą tavyje, labai didelis šansas, kad jie tiesiog tave pakvies i susitikimą arba tiesiai šviesiai pakvies į kažkokią atranką“, – kino pasaulio užkulisius atskleidžia Ž. Tratas.
Net keliose užsienio valstybėse prasimušti bandęs Žilvinas neneigia, kad susipažinus su tinkamais žmonėmis, kelias į šlovę gali ir sutrumpėti. Vargu, ar šiais laikais gausi pagrindinį vaidmenį tik todėl, kad prodiuseris tavo draugas, bet labai svarbu, jog kuo daugiau prodiuserių ir režisierių Londone sužinotų, kad toks Žilvinas Tratas apskritai egzistuoja.
„Stengiuosi susitikinėti su kuo daugiau įvairių žmonių, plėsti pažintis, akiratį. Esu be galo dėkingas Visatai, kad mano profesija ir mano gyvenimas kažkaip susilieja ir gaunasi taip, kad tu realiai nedirbi, tu tiesiog gyveni ir kartais už tai dar gauni pakankamai gerus pinigus“, – neslepia aktorius.
Dar prieš dešimtmetį užmegzti tiek daug kontaktų būtų buvę neįmanoma. Daugybėje aktorių atrankų Žilvinas dalyvauja net neišeidamas iš namų. Tiesiog pasiruošia vaidmeniui, nusifilmuoja ir įrašą išsiunčia atrankos režisieriui.
Londonas. Judriausias miestas Europoje. Vieta, kur susikerta tradicijos ir inovacijos. Sakoma, kad Londonas negali nepatikti, nes čia galima rasti absoliučiai viską – nuo namų, kuriuose kūrė Hendelis ar Dikensas iki pačių moderniausių pastatų. Nuo nedidelių jaukių kavinių iki pačių prabangiausių restoranų, kuriuose valgė karalienė ar bet kurios pasalio šalies prezidentas. Kasdien tūkstančiai žmonių į Londoną atvyksta ieškoti savo laimės. Vieni studijuoti, kiti dirbti juodžiausių darbų, kad tik išgyventų. Žilvinas čia atskrido tapti aktoriumi. Ne vietinės, o tarptautinės reikšmės.
„Supratau, kad šitas miestas turi pačias pačiausias galimybes. Jeigu tu gauni galimybę sudalyvauti atrankose tokiuose projektuose, kaip „Sostų karai“, „Transformeriai“, atrankose BBC. Kai tu eini į atrankų kambarį ir supranti, kad eilėje stovi su žinomais aktoriais, kurie pasauliniu mastu jau žinomi ir kurie pretenduoja į tą patį vaidmenį, tada supranti, kad iš tikrųjų esi labai arti ir va, čia yra vieta, kur reikia būti“, – sako Ž. Tratas.
Nikitos Michalkovo prodiusuojamame filme Rusijoje Žilvinas vis dėlto filmavosi. Lietuvis vaidino legendinį krepšininką Modestą Paulauską. Dabar vyksta filmo montažo darbai, netrukus kino teatruose filmą išvysime ir mes. Kaip bebūtų, aktorius suprato, kad ne Maskva, o Londonas jam taps pasaulinės kino aktoriaus karjeros pradžia.
Čia jis nuomojasi kambarį didžiuliame bute netoli miesto centro. Vyras nutarė neišlaidauti, nes juk niekada negali žinoti, kada vėl gausi vaidmenį. Finansinis nestabilumas – neatsiejama kino industrijos dalis.
„Kai gauni kažkokią sumą pinigų, tu iš karto turi pagalvoti, kad ilgą laiką gali daugiau ir negauti nieko, todėl nereikia iš karto pirkti automobilio, visa laiką tenka mąstyti apie ateitį ir kol kas man sekasi labai gerai balansuoti. Aš atsifilmuoju kažkur ir paskui ramiai galiu visiškai per daug nieko neatsisakydamas dar žinoti, kad porą metų galiu nieko neveikti, nieko negauti ir aš nepražūsiu“, – teigia aktorius.
Žilvinas sako, kad ypatingos prabangos jam nereikia. Ir gyventi vyras nori pagal pajamas, o ne vaidinti turtuolį.
Londonas – labai brangus miestas. Tačiau papildomai uždarbiauti Žilvinui kol kas neprireikė. Vyras išsilaiko iš to, ką uždirba filmuodamasis ar dirbdamas modeliu.
Laimę Žilvinas bandė ir aktorių svajonių Mekoje – Holivude. Ten, kur susirenka gražiausi ir talentingiausi pasaulio žmonės. Juokaujama, kad nėra Kalifornijoje šlavėjo, kuris nenorėtų tapti pasauline garsenybe. Ten tiesiog plūsta visi, kas tik jaučiasi verti tapti geriausiais aktoriais pasaulyje. Taip pat – scenaristais ir režisieriais.
Lankydamasis JAV Žilvinas iki galo suprato, kad aktorystė – ne malonumai, o sunkus darbas.
Žilvinas mano, jog lietuviai aktoriai užsienyje nesužiba todėl, jog vos tik išgarsėję Tėvynėje pamiršta, kad norint gauti geriausius vaidmenis bet kur pasaulyje, tobulėti reikia visą gyvenimą.
Kūnas ir kalba – tai pagrindiniai dalykai, kurių reikia aktoriui. Be to, kad nuolatos palaiko savo sportinę formą, Žilvinas daug laiko praleidžia tobulindamas anglišką tartį. Jeigu kalbėti rusiškai jam nėra jokių problemų, tai su anglų kalba jų vis iškyla. Net britai aktoriai dažnai yra atmetami dėl netinkamos tarties. O užsieniečiui gauti anglų vaidmenis labai sunku. Kartais net neįmanoma. Tačiau Žilvinas sako, kad jam nieko neįmanomo nėra. Įvairūs pratimai, skaitymas, klausymas – jis sako darantis viską, kad tik pasiektų, ko nori.
Juk jeigu nepatobulės, jam liks tik rusų ir rytų europiečių vaidmenys, kurie Anglijoje dažniausiai pasitaiko tik epizodiniai.
„Didžioji aktoriaus darbo dalis vyksta namuose“, – sako Žilvinas. Jis jau seniai atsikratė žalingų įpročių, pradėjo sportuoti. Vakarėliai, kuriuose nuolat matome užsienio įžymybes, lietuvio gyvenime irgi pasitaiko retai. Jis beveik nevartoja alkoholio, be to, tam, kad kitą rytą gerai atrodytų ir jaustųsi, stengiasi gerai išsimiegoti bei sveikai maitintis.
„Gal kiti ir mano, kad kai nevaidiname, nieko neveikiame, bet yra priešingai“, – apie savo kasdienybę Londone, ar kur begyventų, kalba aktorius.
Tam, kad išmoktų akcentą, kuriuo nori kalbėti, vyras kitaip leidžia netgi laisvalaikį. Ką beveiktų – žiūrėtų filmą ar vaikščiotų didmiesčio gatvėmis, jis nori, kad viskas prisidėtų prie profesinio tobulėjimo.
Nors ypatingų karjeros aukštumų Los Andžele nepasiekė, Žilvinas sako būtent ten supratęs, kad labai norint viskas yra įmanoma, ir nors Londone jis tik vienas iš tūkstančių išvaizdžių jaunų vyrų, bandančių tapti pripažintais aktoriais, niekada nepraranda vilties.
Negauti vaidmens – ne išskirtinis įvykis, o Žilvino kasdienybė. Šiame interviu vyras nusprendė būti visiškai atviras ir pripažinti, kad Londone jo gyvenimas neblizga, kad reikia daug dirbti, stengtis, o svarbiausia – išmokti nuolatos girdėti „Ne“.
Kitas labai svarbus dalykas, kurį suprato po pasaulį klaidžiojantis aktorius: ta tarptautinė šlovė nėra taip toli, kaip atrodo gyvenant Lietuvoje. Ir net tada, kai negauna vaidmens, Žilvinas vis tiek jaučiasi artėjantis prie savojo tikslo.
„Kol kas Londone esu nusifilmavęs pilno metro filme, vaidinau rusą, bet geras vaidmuo, geras filmas, labai geri aktoriai, kurie yra pakankamai žinomi ir man buvo didelė garbė ir didelis džiaugsmas. Laukiu to filmo premjeros, tačiau jos data dar nepaskelbta“, – sakė Ž. Tratas.
Žilvinas prisipažįsta: kol kas jo nelaukia nė vienas projektas. Daugybė atrankų praėjo nesėkmingai. O ilgesnį laiką nesulaukus jokio pasiūlymo, labai sunku į šoną nustumti nerimą ir stengtis toliau. Juk niekada nežinai, kur tavęs laukia sėkmė.
Kai spaudžia rankas žmonėms iš Britanijos kino industrijos, Žilvinas prisistato vardu James. „Bet tai nereiškia, kad išsižadu savo lietuviškų šaknų“, – tikina Londone įsitvirtinti bandantis aktorius.
„Kai supratau, kad noriu siekti karjeros, ypatingai Vakaruose, žinojau, kad ir toje pačioje Rusijoje Žilvinas irgi nelabai ištariamas vardas. Tada supratau, kad Jimi yra mažybinė vardo James forma. James Tratas, Tratas James kažkaip gerai skamba, paprastai ištariama, lengva įsiminti ir turi kažkokį svorį. Bet pase, savo mamai Lietuvoje, visą laiką būsiu Žilvinas ir tai niekada nesikeis“, – teigė Ž. Tratas.
