"Dar vienas būdas – išmaniųjų telefonų programėlės. Jų esama įvairių, viena populiariausių „Endomondo“, kurią galima nemokamai parsisiųsti į savo telefoną. Šie būdai skiriasi ne tik dienoraščio pildymo forma, bet ir atitinka jūsų gyvenimo būdą. Jei nemėgstate dalytis sporto potyriais ir rezultatais, greičiausiai rinksitės pirmuosius du būdus, nes jie leidžia dar ir pamedituoti, nusiraminti, pabūti su savimi, apmąstyti, kaip pasisekė treniruotė ir planuoti, kokia bus kita.
Išmaniųjų telefonų programėlės tiks, jei mėgstate jaustis bendruomenės dalimi. Čia jūs galėsite stebėti savo draugų sportinius pasiekimus, dalytis savaisiais rezultatais ir tokiu būdu papildomai save motyvuoti.
Net jei esate itin uždara asmenybė, vis tiek labai verta išbandyti išmaniųjų programėlių dienoraščių teikiamus privalumus. Jas galima naudoti slaptai, susikūrus tik savo profilį, neprisidėti prie kitų narių, jei jums nesmalsu, kaip kitiems sekasi, o ir apie savo rezultatus jums nesinori garsiai kalbėti.
Šios programėlės – puikus įrankis ir skaičiuoklis, kuris užfiksuos, kiek laiko sportavote, kiek kalorijų sudeginote, kokį atstumą įveikėte, kiek vandens jūsų organizmas išeikvojo, koks buvo vidutinis ar maksimalus greitis ir kt. Gera medžiaga savianalizei. Tokios programėlės taip pat saugo asmeninių treniruočių archyvą, kurį galite peržiūrėti ir palyginti, kaip jums sekasi. Jei norisi beletristikos apie savo mankštas, pildykite ir rašytinį dienoraštį. O geriausia – naudokitės abiem įrankiais!
Išmanioji programėlė kaups jūsų fizinius rodmenis, o dienoraštis – emocinius. Mums, moterims, kartais „plikų“ rezultatų nepakanka, dar reikia išgyventi visus pokyčius, kurie vyksta su mumis, juos apmąstyti, įvertinti iš šalies.
Čia pagelbės visos jūsų mintys, kurios nuguls tradicinio formato dienoraštyje. Pažengus į priekį, bus smalsu ir smagu perversti nueitą kelią ir palyginti dabartines ir ankstesnes sportines patirtis.
Tai labai įkvepia, kai pritrūksta impulso mankštintis. Pasiskaitai, pavartai, pasiskaičiuoji, kiek kartų jau sportavai arba kiek kilometrų įveikei, arba kiek valandų jau nugyvenai aktyviai, ir užsidegimas po truputį grįžta. Tiesiog pasidaro gaila pasiektų rezultatų ir apmaudu, kad jei dabar sustosiu, tai po pertraukos dienoraštį turėsiu pradėti rašyti iš naujo nuo nulio, nes visi buvę kartai „sudegs“, jei periodiškai nesportuosiu.
Pirmas jūsų sporto dienoraščio lapas yra geresnės savijautos, tvirtesnio ir gražesnio kūno pradžia. Kaip baigiamąjį tašką įsivaizduokite tą pačią dieną lygiai po metų. Judėdama finišo link, jūs matysite, kaip trumpėja kelias. Kuo ilgesnis dienoraščio treniruočių žymėjimas, tuo arčiau ta intriguojanti diena – kai savo kūną jausite kitaip ir naujai, matysite dailesnį atvaizdą veidrodyje ir jau tikrai būsite priklausoma nuo šios veiklos. Iš pradžių labai sunku suvokti, kad nuolatinis fizinis krūvis gali tapti ne prievole, o malonumu, įpročiu ar net miela priklausomybe. Bet taip tikrai įvyks. Reikia tik kantrybės ir paskatinimo, kurį užtikrins jūsų rašomas dienoraštis.
Pamatysite, kaip įdomu stebėti mankštos nulemtus pokyčius. Jie gali nustebinti ar net pralinksminti. Stengdamasi išsiugdyti savyje norą ir įprotį nuolatos mankštintis, pildžiau dvigubą dienoraštį. Tiesiog užsirašydavau į savo kasdienę užrašų knygelę, kiek laiko sportavau ir kelintas tai buvo kartas, tuo pačiu duomenis fiksuodavau išmaniojo telefono programėlėje.
Tie skaičiukai 1, 2, 3, 4, 5, žymintys įveiktų treniruočių kiekį, iš pradžių atrodė tokie menki, kiek jau čia prisportuota, ir taip lėtai pildėsi, kad kaskart turėdavau ne juokais save įkalbėti užlipti ant treniruoklio namie ar išeiti aktyviai pasivaikščioti. Tačiau kai skaičius pirmą sykį suapvalėjo iki 10, intriga ėmė augti. Kažkoks keistas ir netikėtas lūžis įvyko 25-osios treniruotės metu. Jai įpusėjus ėmiau nevaldomai plačiai šypsotis nuo ausies iki ausies, atrodė, tuoj pradėsiu juoktis balsu.
Ačiū Dievui, elipsinį treniruoklį myniau namie, ne viešoje vietoje, nes iš šalies turėjau gana keistai atrodyti. Tada man ir toptelėjo, kaip atrodo tas endorfinų antplūdis, kuris minimas prie kiekvieno straipsnio, skatinančio sportuoti.
Tą akimirką savo kailiu išgyvenau šios sąvokos apibrėžimą. Žodis „endorfinas“ kilęs iš endo (vidinis) + morphine (morfinas). Morfinas (dar vadinamas morfijumi) – cheminė opiumo medžiaga, turinti savybę nuskausminti ir kelti euforiją. Endorfinai taip pat veikia žmogaus savijautą, iš dalies lemia žmogaus emocijas, elgseną, miegą ir atmintį. Neslėpsiu, tas pojūtis patiko.
Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs žmonės labiau patenkinti savimi, nes sportuojant išsiskiria laimės hormonas endorfinas, gerinantis nuotaiką ir savivertę. Jausmas, užplūdęs po treniruotės, dažnai apibūdinamas kaip „euforija“ ir yra lydimas energijos antplūdžio.
Sportas padeda nugalėti stresą ir kovoti su depresija bei nerimu. Studijos taip pat patvirtino, kad sportas leidžia geriau jaustis kai kuriomis vėžio rūšimis sergantiems pacientams, gerina imuninę sistemą ir teikia kitokią naudą.
Sporto dienoraštis taps jūsų senėjimą stabdančiu sertifikatu. Jį pildydami turėsite akivaizdžių įrodymų, kad su kiekvienu žingsniu lėtinate senėjimo procesus savo organizme. Mėgėjiškas sportas žmogų jaunina (o profesionalus, atvirkščiai, sendina) ir tai ne iš piršto laužta tiesa. Norėdami sužinoti, kaip kai kurios ligos veikia fizinę organizmo būklę, mokslininkai atlieka eksperimentus su laboratorinėmis pelėmis. Tiriant graužikus siekiama nustatyti, kaip tam tikri vaistai ar fizinis krūvis teigiamai ar neigiamai galėtų paveikti žmones.
Nors kartais šių tyrimų nepavyksta pritaikyti žmonėms, prieš porą metų buvo atliktas eksperimentas, kuriuo tirtos fizinio aktyvumo ir senėjimo sąsajos, ir pateikta intriguojančių pasiūlymų. Tyrėjų komanda genetiškai užprogramavo grupę pelių senti gerokai sparčiau nei įprastai. Tos pelės, kurios nejudėjo per pirmuosius aštuonis mėnesius (žmogaus gyvenime toks laiko tarpas siektų šešto dešimtmečio pradžią), itin nusilpo ir išryškėjo jų senatvės požymiai. Mokslininkai pastebėjo, kad šių pelių raumenys ir smegenys buvo mažesnės apimties, širdys išsiplėtusios, lytinės liaukos susitraukusios, kailis pražilęs ir vietomis nuplikęs.
Šios pelės vos pajudėdavo narveliuose ir nė viena neišgyveno vienų metų. Kitai genetiškai greičiau senti užprogramuotai pelių grupei buvo leista tris kartus per savaitę bėgti rate po 45 min. Lakstyti jos pradėjo trijų mėnesių (žmogaus gyvenime tai atitiktų dvidešimtmetį) ir sportavo penkis mėnesius. Skirtingai nei nejudrios pelės, sportavę aštuonių mėnesių graužikai išsaugojo sveikus tamsios spalvos (nepražilusius) kailiukus, išlaikė nepakitusią raumenų masę, smegenų apimtį ir lytines liaukas, neišsiplėtusias širdis.
Kad sportas tikrai veiktų kaip „jaunystės eliksyras“ rekomenduojama, kad treniruotės tempas būtų gana intensyvus, bet tai nereiškia, kad nusprendus daugiau judėti, tai reikia daryti jau patį pirmą kartą. Jei visai nesportavote, pradėkite nuo minimalių užduočių, tarkim, išeikite sparčiai pasivaikščioti, bet tik 5 min. Toliau krūvius pamažu didinkite.
Reguliarios aerobikos tipo treniruotės (tai nėra tik aerobika tiesiogine prasme, o visos kardiotreniruotės, kurios stimuliuoja širdies darbą: plaukimas, ėjimas, bėgimas, elipsiniai treniruokliai, alpinizmas, dviratis, slidinėjimas, etc.) stabdo raumenų nykimą, suteikia daugiau fizinių jėgų, slopina senėjimo sukeltus uždegiminius procesus. Nebijokite ir nedelskite pradėti, nes net tingų slampinėjimą su šuniu pakeitus į energingą pasivaikščiojimą, tai taps pirmu sėkmingu jūsų sporto dienoraščio įrašu.
Šio dienoraščio neprivalėsite rašyti visą gyvenimą. Jis labai reikalingas pradžiai ir pirmam impulsui, kad jūs pagaliau pamėgtumėte judėti. Taip gali įvykti po metų arba anksčiau. Lengvai tai suprasite, kai pajusite, kad be mankštinimosi jūsų dienotvarkė nepilnavertė, kai atsiras noras nuolatos judėti ir fizinis krūvis džiugins.
