DELFI primena, kad prieš kurį laiką vykusiame posėdyje L. Kalpokaitei bei jos vyrui ir Gintarei Bužinskaitei atstovaujanti advokatė rėžė bene valandą trukusią baigiamąją kalbą, kurioje teigė, kad bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino ieškovų reikalavimų pagrįstumas, o atsakovai advokatės atstovaujamuosius tiesiog apgavo.
L. Kalpokaitė su vyru bei dar viena tame pačiame name butą turėjusia moterimi teisme atsidūrė po to, kai su Martynu Aukštikalniu, Indre Aukštikalniene bei Aušra Balčiūnaite susitarė parduoti palėpę už kurią iki šiol negavo pinigų.
Atsakovai ilgai įkalbinėjo viso namo gyventojus perleisti jiems priklausančias dalis neįrengtos palėpės, esančios pastate, kad galėtų įsirengti gyvenamąsias patalpas virš savo butų, siūlydami už pastogės dalių perleidimą savo lėšomis pakeisti viso namo stogą.
„Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta, todėl esminė pareiga yra perduoti daiktą, o pirkėjo priimti daiktą ir sumokėti atitinkamą sumą. Esminė tokių sutarčių sąlyga yra parduodamo daikto kaina, kuri negali būti sąlyginė, ką bandė įrodyti atsakovai“, – sakė L. Kalpokaitės pusę atstovaujanti advokatė.
Pasirodo, kad sutartis buvo sudaryta taip, kad palėpė buvo perleista mainais už tai, kad ją įsigiję atsakovai mokės privalomą pastogės modernizavimo plano mokestį, kuris L. Kalpokaitei ir jos vyrui per 20 metų laikotarpį tebūtų atsiėjęs 1500 eurų.
„Manau, reikia vadovautis logika. Ar nors vienas atidus asmuo, žinodamas tikrąją padėtį sutiktų perleisti savo turtą, kad per 20 metų išvengtų 1500 eurų išlaidų? Ieškovai patvirtino, kad tokio dydžio išlaidos per tokį laikotarpį nebūtų finansinė našta. sutiko parduoti savo turtą ir patvirtino atsiskaitymą norėdami sutaupyti.
Prievolė mokėti renovacijos įmokas yra turto savininko prievolė. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų į turtą, kiek jų turėjo buvęs savininkas. Renovacijos įmokas jie įgyjo kartu su turtu“, – kalbėjo M. Jurgaitė-Kubilienė.
Tuo tarpu atsakovų atstovas Jonas Ivaška savo kalboje teigė, kad ieškovai tiesiog apsimeta.
„Reikšdami priekaištus notarei, ieškovai demonstruoja civilinį neišprusimą, esą jie nesuvokė. Kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai, nustatant civilinę atsakomybę asmuo kaltas, jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Bandymas apsimetinėti, kad atėjo pas notarę beraščiai žmonės ir nesuprato, ką jie daro, vertinama kaip asmens kaltė nesąžiningai pateikiant savo būklę ir padėtį. Ieškovų reikalavimai nepagrįsti“, – kalbėjo advokatas.
