Kaip pasakoja Deividas, dabartiniame jo gyvenime, kaip ir anksčiau, šokiai užima labai didelę dalį: „Veikla ta pati, tačiau persikėlėme į naujas patalpas, atsirado nauja komanda. Mes labai stengiamės dėl klientų, daug dirbame, šokti mokome visus norinčius, kurie svarsto apie šį meną“.

Šokėjas neslepia, kad labiausiai studijoje jam patinka dirbti kartu su Ineta, mat tokiu būdu šokių pamokoms jiems pavyksta suteikti gilesnę prasmę. „Ji visada mane labai palaikė. Ineta atneša labai daug jausmo, prasmės, o aš atstovauju techninę pusę. Mes puikiai papildome vienas kitą“, - DELFI sakė jis.

Deividas pasakoja, kad pastaruoju metu Ineta šokių studijoje apsilanko vis rečiau, mat augant naujai gyvybei pora pradėjo labiau vertinti ramybę ir poilsį.

Deividai, šiuo metu kartu su Ineta gyvenate džiugaus laukimo akimirkomis, tačiau į tai žvelgiate ne tik viltingai, bet ir labai atsakingai. Ar tiesa?

Tikrai taip. Mūsų namuose vis daugėja knygų, nes tiek aš, tiek Ineta esame absoliučiai viską pamiršę. Viskas ir vėl tarsi pirmąjį kartą. Tačiau pagalvoju, kad vis tiek bus išlikę tam tikri įgūdžiai ir žinios, kurie mums pagelbės (iš kitų santykių Ineta augina 11 metų dukrą Upę, o Deividas – 10 metų sūnų Adomą – red. past.). Tikiu, kad tikrai neturėsime tiek daug streso, kaip anksčiau, todėl stengiuosi per daug dėl to nesinervinti. Pasitikiu Ineta, tikiu ja, kaip moterimi, tad tikrai bus lengva ir paprasta. Tačiau per daug atsipalaiduoti tikrai nežadame, mes atsakingai tam ruošiamės, konsultuojamės.

Tiek jūs, tiek Ineta esate labai užimti ir dažnai chaotišką dienotvarkę turintys žmonės. Ar jau susitaikėte su mintimi, kad jūsų lauks tikrai dideli gyvenimo pokyčiai?

Be abejo. Mes su Ineta iš tiesų turime labai nepastovias dienotvarkes. Dažniausiai tiksliai susiplanuoti galime vos tris dienas į priekį. Dabar būsime priversti susidėlioti viską daug anksčiau ir stengtis, kad tų pokyčių grafikuose būtų kuo mažiau. Mūsų su Ineta darbai yra gana panašūs, tikiu, kad mes tikrai viską suderinsime.

Galbūt pastebėjote, ar šiuo metu Inetai tapote dėmesingesnis?

Ineta tai pastebėjo. Aš pats to tikrai nepastebėjau. Ji sakė, kad aš neva tapau rūpestingesnis, daugiau skiriu jai dėmesio. Tokia jos nuomonė man labai maloni, tačiau šiuo klausimu esu savikritiškas. Neretai pagalvoju, kad Inetai galėčiau rodyti žymiai daugiau dėmesio. Pasvarstau, kad ypač dabar ja rūpintis turi dar labiau.

Būsimo vaikelio lytį kol kas laikote paslaptyje, ar taip yra dėl to, jog norite, kad tai būtų staigmena ir jums patiems?

Tiesą sakant, lytį jau žinome, tačiau šį faktą pasiliekame sau. Nesinori per daug išsidalinti. Tai dar labiau pajutome, kuomet grįžome iš atostogų Balio saloje. Ten kūdikį, pagal jų tikėjimą, pusę metų mato tik patys artimiausi žmonės: mama, tėtis, broliai, seserys ir seneliai. Daugiau niekas. Po šios kelionės mes nusprendėme atsiriboti, palaukti kol vaikelis sustiprės, bus sveikas ir tik tada visu tuo dalintis.

Deividas Meškauskas su sūnumi

Kaip jūsų sūnus Adomas reagavo į žinią apie būsimą broliuką ar sesutę?

Adomas jau labai daug supranta, nors jam vos 10 metų. Iš pradžių, sužinojęs šią žinią, jis neapsidžiaugė. Sakė, kad nėra kuo džiaugtis, nes neva jam dabar klius mažiau dėmesio. Tačiau pakalbėjau su juo, įrodžiau, kad taip tikrai nebus. Galbūt dabar net daugiau laiko skirsiu vaikams. Po mūsų pokalbio jis taip pat gyvena laukimu.

Ar žvelgdamas į savo sūnų pastebite dalelę savęs, bendrų charakterio bruožų?

Pastebiu panašumų mūsų charakteryje. Sporto srityje jis yra gana jautrus, tačiau tai yra teigiama būdo savybė. Jeigu jis pralaimi, dėl to nemažai išgyvena, liūdi – visai kaip aš, kuomet pralaimėdavau sporto varžybose. Pamenu tuomet apimdavo mintys viską mesti, pasiduoti, tačiau noras laimėti nugali. Visa tai ugdo tvirtesnį charakterį, užsispyrimą. Šias savybes pas Adomą tikrai pastebiu. Sūnus bet kokioje veikloje, kurios jis imasi yra labai smulkmeniškas, atidus.

Ar auklėdamas savo sūnų vadovaujatės kokiomis nors taisyklėmis? Pavyzdžiui, ar ribojate laiką prie kompiuterio ar mobiliojo telefono?

Būtent tai dabar ir ribojame kartu su Rūta (sūnaus mama Rūta Ščiogolevaite – red. past.). Ji sūnų prižiūri namuose, o aš susitikus taip pat stengiuosi į tai atsižvelgti. Į tai žiūrime atsakingai. Net mokslininkai įrodė, kad dažnas naudojimasis telefonu, kompiuteriu ar planšete gali progresuoti net į psichinę ligą ar priklausomybę. Tas įprotis žaidimams nėra sveika nei smegenims, nei miegui, nei akims. Tai gana kenksmingas užsiėmimas, kurį riboti yra būtina.

Nepaisant to, Adomas labai daug skaito. Nepažįstu kito vaiko, kuris tiek skaitytų. Dėl to labai džiaugiuosi. Jis taip pat yra labai iškalbingas, domisi sportu, gerai mokosi – labai dėl to džiaugiuosi ir juo didžiuojuosi. Dėl šios priežasties kartais jam leidžiu pasmalyžiauti ar pažaisti ilgiau telefonu, nes jis tikrai to nusipelnė.

Kaip jūsų sūnaus mama Rūta priėmė žinią, kad jūsų gyvenime atsiras dar vienas vaikas?

Daug nebendravome šia tema. Žinoma, ji pasveikino mane, tačiau dabar turime savo gyvenimus. Jaučiame vienas kitam pagarbą, kaip Adomo tėvai, nes tai yra labai svarbu dėl mūsų sūnaus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (98)