Kaip „Delfi“ pasakojo Kšištofas, į JAV sūnaus pasveikinti be jokio perspėjimo nuvyko jo žmona. Vaikui tai buvo labai netikėta ir sujaudino iki širdies gelmių.
„Maloniai nustebo. Siurprizas – pavyko. Nieko jam nesakėme. Jis planavo švęsti vienas su komanda. Žmona turėjo galimybę nuskristi. Tad nuskrido ir padarė staigmeną. 18-metų – mamai norisi būti šalia“, – patikino Kšištofas.
Anot žinomo vyro, žmona dažnai užsimena, kad be galo pasiilgo sūnaus. „Pirmas vaikas vis dėlto. Ji tikrai dažnai sako, kad ilgisi. Jaučia didžiulę meilę vaikui“, – sakė K. Lavrinovičius.
Tėtis išsidavė, kad mama ir sūnus turi ypatingą ryšį. „Šiaip tas ryšys su mumis abiem geras. Tačiau jeigu tik kokia problema – jis pirmiausia kreipiasi į mamą. Juodu palaiko tikrai stiprų ryšį“, – atskleidė Kšištofas.
Tuo tarpu pats tėtis sūnų pasveikino vaizdo skambučiu. „Mes nežinome, kiek jis užtruks Amerikoje. Kol kas mokosi mokykloje, o jeigu įstos į koledžą ar universitetą, gali būti, kad ilgai jo nesulauksime namuose“, – kalbėjo buvęs krepšininkas.
Jautrų sveikinimą sūnui vyras parašė ir soc. tinkle. Šiuo įrašu jis sutiko pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.
„Su 18 gimtadieniu, Danieliau! Tu esi ypatingas, mano sūnau. Linkiu tau visko, kas geriausia. Atmink, kad visada būsiu šalia, kai tik prireiks. Labai myliu ir didžiuojuosi tavimi. Laimingo gimtadienio, sūnau“, – instagrame rašė jis.
Danielis JAV išvyko baigti 11 ir 12 klasių. Vaikas mokosi vidurinėje Arizonos valstijoje, Glendeilo mokykloje „Dream City Christian School“. Tai privati krikščioniška mokymosi įstaiga. Čia besimokydami mokiniai vystosi akademiškai, dvasiškai, fiziškai ir socialiai.
Pati sūnų į Arizoną palydėjusi Tatjana anksčiau „Delfi“ pasakojo, kad ilgam laikui išsiskirti su vaiku buvo liūdna, tačiau situacija taisosi.
„Kai atsiskyrėme, pirmas valandas buvo sunku. Kai supranti, kad ilgai nepamatysi... Paskui supratau, kad jeigu labai stipriai pasiilgsiu, nuskrisiu ir pamatysiu. Ir praėjo tas liūdesys. Jis labai gerai ten jaučiasi, viskas kol kas gerai sekasi, tad reikia džiaugtis. Verkti tikrai nesiruošiu“, – kalbėjo moteris.
Svarbiausia – žmonės
Kartu su sūnumi Arizonoje Tatjana tąkart praleido aštuonias dienas. Susipažino su treneriu, mokyklos vadovybe, direktoriais. Kaip svarbiausią kriterijų, kuriuo vadovavosi vertindama mokymosi įstaigą, mama išskyrė žmones.
„Jis pripratęs prie šeimos. Juk visada yra mama, tėtis ar dar kas, kas tikrai pasirūpins. Kadangi turime ir mažesnių vaikų, jis visur būdavo pristatomas iš vietos į vietą, kaip ir kiti. Nors jis pakankamai savarankiškas, man reikėjo pamatyti, su kuo jis gyvens. Įsitikinus, kad viskas gerai, galėjau skristi namo“, – pasakojo T. Lavrinovič.
Dėl žemynus skiriančio dešimties valandų skirtumo, šeimos nariai susiskambina tik savaitgaliais. „Normaliai pakalbame tik savaitgaliais. Tačiau dabar, praėjus mėnesiui, toks jausmas, kad situacija tik geryn. Nes tada pamatėme tik paviršių, o dabar galime į viską įsigilinti išsamiau. Jis pats sakė, kad jam ten gera, o jo sporto ir akademiniai pasiekimai tai įrodo“, – patikino mama.
Vis dėlto ne tik tėveliams, bet ir jaunesniems vaikams buvo sudėtinga susitaikyti su brolio atsiskyrimu. „Antrasis pagal amžių sūnus sakė, kad dar nepasiilgo, dukrytė kartas nuo karto verkia prisiminusi, o kitas sūnus vis prašo pakalbėti vaizdo skambučiu“, – sakė Tatjana.
Sulaukė eilės pasiūlymų mokytis
Tuo tarpu Krištofas anksčiau „Delfi“ pasakojo, kad sūnus sulaukė net 5-6 mokymosi įstaigų pasiūlymų, iš kurių tėvai leido rinktis pačiam.
„Buvo gal ir geresnių mokyklų, tačiau Danielis norėjo būtent į šią. Paskui pradėjome kontaktuoti su treneriais, mokyklos atstovais. Tiek mums, tiek Danieliui labai svarbu, kad mokyklos vadovybė jo labai norėjo“, – pasakojo Kšištofas.
Vis dėlto Danielis dar – nepilnametis. Tačiau jo tėtis tvirtai įsitikinęs, kad šiuo žmogumi galima pasitikėti.
„Juo nei kiek neabejojame. Nebijojome jo paleisti, nes jis mums ne kartą įrodė, kad yra atsakingas, savarankiškas ir tikrai pasiruošęs tokiems iššūkiams. Jeigu antrasis vaikas, Dominykas, kuriam dabar penkiolika, ruoštųsi tokiai kelionei, šiek tiek bijočiau jį išleisti. Tačiau dėl Danielio aš tikras“, – tąkart kalbėjo besididžiuojantis tėtis.