Interviu su T. Makačinu ištrauka:
- 80 metų - čia daug ar mažai, maestro?
- Mažai. Džiaugiuosi, kad angelas sargas mano popierius nukišo kažkur labai giliai, tegu ten jie ramiai sau ir guli. O mes judam pirmyn.
- Teisuti, esate sakęs, kad mes čia Lietuvoje gyvename kaip rojuje. Jūs rimtai?
- Tikrai taip. Jaučiuosi visą laiką namuose. Girdžiu lietuvių kalbą, pačią gražiausią. Seną, archajišką. Turime švarų orą. Santykinai, čia nuo miesto priklauso. Ir nuostabią gamtą, nors ir nėra kalnų. Kartą važiavom su gruzinų kompozitorium Petrosianu per Žemaitijos kalvas, tai jie net nesuprato, kur čia kalnai.
- Jūsų labai įdomus vardo ir pavardės sąskambis: Teisutis Makačinas. Iš kur kilusi jūsų pavardė?
- Tėtis pasakojo, kad mūsų šaknys - Vytauto atsivežtų karaimų totorių genty. O šiaip visa Makačija - aplink Bagaslaviškį. Ir prieš 50 metų, kur mesdavai akmenėlį, galėdavai pataikyti ant Makačino, o dabar, deja, jau tik antkapiai...
- O vardas jūsų, Teisutis. Kas buvo, kai vaikystėje pameluodavot?
- Na, visi tai darom, tik ne per daug. Ir man mano vardas patinka, yra ir jo trumpinys, toks, kaip mano el.pašto adresas.
- Pereikime prie kūrybos. Jūs 1982 metais išleidote elektroninės muzikos albumą "Disko muzika". Prie Bražnevo. Elektroninė muzika...
- Neseniai per "Svoboda" pasiklausiau Troickio laidą, jis dabar tokias įdomias daro. Man labiau patiko džiazinės, o dabar apie pop, roko muziką. Ir jis sakė, kad to meto sovietijoj reikėjo tos žiežirbos, nes spaudimas iš viso pasaulio ėjo, o pas mus dar to nebuvo. Visi sintezatoriai plaukė kontrabanda, legaliais nelegaliais keliais. Ir tada mūsų studija gavo galimybę skubiai modernizuotis, matyt gerų dešrų nuvežė ten, kur reikia.
Ir tada reikėjo su ta technika kažką daryt. Ir aš su Raimiu Vilkončium susitariau pabandyt. Ir jis padarė tas fantastiškas aranžuotes. Ir dabar, pasirodo, iš to mokosi vos ne pusė Europos. O ko mokosi? Plėtotės meno. Tas skambesio charakteris atitiko, ko dabar klausosi jaunimas: Power Hit Radio.
- Jūs klausot „Power hit radio“?
- Kai kada – taip.
- Maždaug, kaip aš galiu neklausyti „Powerio“? Aš jau „Powerio“ neklausau.
- Kodėl?
- Aš „Gold FM“ klausau.
- Ne, kodėl. Ten būna labai gražių, organiškų, konceptualių dalykų, bet jei per daug klausai, tai tokius džiuvėsius klausai, pernelyg sausa. Mėgstu kitokią.
- O dabar liko poetų profesionalų?
- Žinot, aš pasiklausau. Pačio tokio, sakykim, srauto. Naujienos – jos plaukia per „A2“, tokią gerą radijo stotį.
- Per ką tokią?
- „A2“.
- Ten, kur tu paskambini už du eurus ir užsakai skelbimą: ieškome merginų, trys vyrai?
- Taip taip.
- Kodėl jūs klausote „A2“?
- Todėl, kad ten yra visos mūsų to švelniojo popso naujienos. Visos. Ir kartais taip nuvilia siaubingai. Siaubingai. Krinta raštingumo lygis. O dar tokia nelaimė: pats šoku, pats groju, pats dainuoju ir dar bilietus pardavinėju. Tai čia tikrai nelaimė. O ten tą ką nori, tą girdi.
- Švelnusis popsas per „A2“, „Power hit radio“. O „SEL“ klausote?
- Atsitiktinai, bet jei reikia pasiklausyti fonui, tai aš pasirenku ispanakalbę romantinę latino muziką. Ten visada nuostabūs balsai, dažniausiai dideli orkestrai, kurie puikiai skamba natūraliais instrumentais dažniausiai, ne sintezatoriais. Tai yra tikras malonumas. Tokio tipo kaip Iglesias. Daug ten dainininkų yra. Per iTune viską ne taip sunku rasti.
- Per iTunes klausote?
- Taip, tai čia fonui.
- O iš lietuvių? Sakote, „SEL“ atsitiktinai. Aš neįsivaizduoju, kaip „SEL“ atsitiktinai galima klausyti.
- Ne, matote, aš neseku tų grupių gyvenimo. Man kūrinys kaip koncepcija patinka, aš pasidomiu kas jo autoriai. Ir jie tikrai yra sukūrę šedevrų.
- Kas ?
- „SEL“. Aš nepasakysiu pavadinimų, nes kam man juos laikyti galvoje, bet aš laikau akustinį įspūdį galvoje, kas ten skamba. Taip, kad tikrai šedevrai bendrame mūsų kontekste.
Daugiau – „Laisvės TV“ pokalbyje: