aA
Aktoriaus Almanto Vaišnio mirtis liūdnu netikėtumu tapo tiek jo artimiesiems, tiek draugams bei jo talento gerbėjams. Ketvirtadienį žinomas aktorius atgulė amžino poilsio Prienų kapinėse. Liūdną akimirką kolegą prisiminė ir teatro kritikas, Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas.
Almantas Vaišnys
© Organizatoriai

„Netekome kolegos Almanto Vaišnio“, – savo jautrų laišką pradėjo A. Jevsejevas.

„Šiandien atsisveikiname su Almantu Vaišniu: aktoriumi, draugu, kolega, kursioku ar tiesiog žmogumi, kurio veidą televizijos ir kino ekranuose įsiminė daugelis, tačiau tik retam teko laimė jį iš tikrųjų pažinti. Man irgi, galima sakyti, neteko. Ir nebeteks: pirmadienį, liepos 22 d., šalį apskriejo žinia, kad Almantas išėjo – būdamas vienas, savo namuose Panevėžyje, į kurį jis, spėju, kaip ir daugelis šią profesiją pasirinkusių keistuolių iš Vilniaus atvyko siekti savo svajonės legendomis apipinto teatro scenoje.

Aišku, negalima sakyti, kad Almanto nepažinojau visiškai. Man jis visada buvo vienas iš tų nedaugelio žmonių, su kuriais vis prasilenkiame, taip žmogiškai ir nepabendraujame, tačiau įsimename ilgam. Almanto liūdno, tačiau be galo guvaus ir žaismingo žvilgsnio neįsiminti, regis, buvo neįmanoma. Tos vienatvės persmelktos akys man įsiminė jau 2001-aisiais, kai dar būdamas paauglys iš Panevėžio atvykau studijuoti į Lietuvos Muzikos ir teatro akademiją, kurioje aktorystės mokslus kaip tik baiginėjo Algės Savickaitės ir Algirdo Latėno vadovaujamas aktorių kursas, į kurį Almantas įstojo būdamas gerokai vyresnis už savo bendramokslius. Jau po metų dalis šio kurso – Jolita Skukauskaitė, Vita Šiaučiūnaitė, Donatas Kalkauskas ir Evaldas Stokė – atvyko dirbti į Juozo Miltinio dramos teatrą. Į mano vaikystės teatrą. Dar po metų prie jų prisijungė ir Almantas. O mano šeima išsikraustė gyventi į Vilnių ir į Panevėžį tarsi ir nebeliko, ko grįžti. Dabar galvoju – vėl prasilenkėme.

Gyvendamas ir mokydamasis Vilniuje Almantą matydavau gan dažnai: tačiau tik televizijos ar kino ekranuose, o retsykiais ir teatrų salėse kaip įdomiausių sostinės teatrų scenų premjerinių spektaklių žiūrovą. Visada vitališka žaisme ir smalsumu spinduliuojančiomis akimis, tačiau lyg vieną minioje, visada tarsi paniurusį, susimąsčiusį, klajojantį savo minčių ir idėjų labirintais.

TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
© DELFI / Audrius Solominas

Ir jau gerokai vėliau, 2015-aisiais, kuomet su kolega Leonu Blėdžiu pirmą kartą (nesėkmingai) dalyvavome konkurse Miltinio teatro vadovo pareigoms užimti, o Almantas teatre tebedirbo, teko su juo persimesti keliais sakiniais po mano verstos čekų dramaturgo J. Pokorno pjesės „Tėtis muša įvarčius“ eskizo pristatymo viename iš erdvių teatro rūsių. Ten Almantas sukūrė dinamišką, veržlų ir ekspresyvų vaidmenį, o aš jam nieko protingesnio ar įžvalgesnio apie tai pasakyti taip ir nesugebėjau. Nežinau, kodėl.

O kai 2017-ųjų lapkritį su Leonu galų gale grįžome dirbti į Miltinio teatrą, Almanto jame jau nebuvo. Tačiau jo pavardė tebefigūravo ne vieno repertuarinio spektaklio kūrybinės komandos sąrašuose. Kai kuriuos iš šių spektaklių rodėme, tačiau Almanto susigrąžinti net nepabandėme. O kai vėliau kraustydamas buvusiojo vadovo lentyną, kurioje buvo laikomi, spėju, dramaturgų, režisierių, aktorių ir kitų teatro entuziastų pasiūlyti tekstai scenai, apatiniame stalčiuje radau vienišą pjesę, parašytą, jei teisingai supratau, Almanto, jos, žinoma, irgi neperskaičiau. Kodėl – atsakymų ir vėl neturiu.

TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
© DELFI / Audrius Solominas

Taip, matyt, būna visada: susidūrus su artimojo, pažįstamo ar kolegos mirtimi mums visada norisi gręžtis atgal, svarstyti apie tai, kas turėjo ar galėjo būti padaryta, pasakyta, suprasta. O taip pat visada slegia suvokimas, kad dabar jau vis vien per vėlu. Bet niekada ne per vėlu suvokti, kad teatre (ir ypač teatre, nes teatro varomoji jėga yra kolektyvinė kūryba ir kolektyvinis savivokos bei pasaulio pažinimo procesas) labai svarbus vienas kito palaikymas, bendruomeniškumo jausmas, šiltas žodis. Net jei ne visada pelnytas, net jei kartais ir avansu pasakytas. Ar paprasčiausia šypsena. Ne post factum, ne tik linksmoje bičiulių kompanijoje ar po kokio spektaklio premjeros pergalingai šurmuliuojančiame teatro rūkomajame, bet čia ir dabar. Kai labiausiai skauda, kai labiausiai vieniša.

Ilsėkis ramybėje, Almantai. Tegu ir per vėlai, bet mes tave prisimename ir daug apie tave galvojame“, – rašė Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Jevsejevas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
4.3889

Kalėdiniame vakarėlyje „Stikliuose“ – išsipusčiusios ir prabangai neabejingos garsenybės (136)

Puikiai pasaulyje žinoma Šveicarijos laikrodžių kompanija „Hublot“ ir viena garsiausių...

Petro Gražulio poelgis įsiutino jo dukrelės motiną: pasiunčiau jį po velnių (331)

Seimo narys Petras Gražulis ir jo dukrelės mama Birutė Navickaitė taikoje ilgai gyventi...

Sūnų skubiai į ligoninę gabenusi Rima Antonovienė prabilo apie jo sveikatą (100)

Neseniai vyrą Vidą Antonovą palaidojusi daugiavaikė mama Rima Antonovienė buvo labai...

Žilvinas Grigaitis į vakarėlį atvyko pasipuošęs makiažu: tai turi aiškią žinutę (113)

Vilniaus centre vykęs kalėdinis „L'Officiel“ žurnalo vakarėlis sukvietė didžiulį būrį...

Vaida Skaisgirė atvėrė Kalėdomis alsuojančių namų duris – dekoru rūpinosi kartu su sūnumi (49)

Artėjant didžiausioms metų šventėms TV laidų prodiuserė ir vedėja Vaida Skaisgirė atvėrė...

Top naujienos

Po Vokietiją sukrėtusio nužudymo garsus žurnalistas cituoja Landsbergio perspėjimus (261)

Tragiška vyriškio, praėjusį savaitgalį mėginusio sudrausminti Augsburgo aikštėje...

Lietuviai pasidalijo išradingais būdais, kaip be vargo papildomai užsidirbti apvalią sumą (59)

Sėdint namie ant sofos ir galvojant, kaip užsidirbti papildomą šimtą ar du, nieko neįvyks. Tai...

Prasidės tikrieji žiemos nemalonumai: lietus maišysis su sniegu, stiprės vėjas (7)

Po gana intensyvių nakties kritulių, sekmadienio dieną, pradedat pietvakariniais rajonais,...

Iškart po katastrofos į salą atskridęs pilotas – apie siaubingas scenas: nuo gelbėjamų žmonių kūnų krito oda (62)

Komercinio sraigtasparnio pilotas, vadovavęs komandai, išsiveržus Baltosios salos ugnikalniui...

Kalinio įžūlumui nebuvo ribų: vieniems siūlė darbą, kitiems – vibratorius ir automobilius (48)

Tuo metu, kai Pravieniškių pataisos namų ir už jų veiklą atsakingo Kalėjimų departamento...

Indų ploviklis ar indaplovė? Specialistas atskleidė, kaip plauti indus, kad sau nepakenktume (47)

Yra paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, lūpų dažų per gyvenimą kiekviena moteris suvalgo apie 20 kg....

Įvertino Lietuvos ekonomiką: į Disneilendą galite nebevažiuoti (175)

Kol pasaulio ekonomika banguoja tarsi linksmieji kalneliai, o euro zonos ekonomikos augimas...

Vilniuje per avariją „Mercedes-Benz“ lūžo dalimis (157)

Šeštadienio vakarą Vilniuje „ Mercedes Benz“ automobilio nesuvaldęs vairuotojas taip...

Rekordinį „Šok su žvaigžde“ vakarą netikėtai paliko vieni iš šou lyderių: paaiškėjo, kas kovos finale (109)

Artėjant „ Šok su žvaigžde “ finalui šokių projekte buvo vis labiau jaučiamas jaudulys ir...

Lietuvė su dukra apsilankė pas Kalėdų Senelį Laplandijoje: pasakė, kada geriausia važiuoti ir kiek grynųjų teks išleisti (27)

Bene didžiausia daugelio vaikų svajonių – susitikti su tikruoju Kalėdų Seneliu. Tinklaraščio...