aA
Aktoriaus Almanto Vaišnio mirtis liūdnu netikėtumu tapo tiek jo artimiesiems, tiek draugams bei jo talento gerbėjams. Ketvirtadienį žinomas aktorius atgulė amžino poilsio Prienų kapinėse. Liūdną akimirką kolegą prisiminė ir teatro kritikas, Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas.
Almantas Vaišnys
Almantas Vaišnys
© Organizatoriai

„Netekome kolegos Almanto Vaišnio“, – savo jautrų laišką pradėjo A. Jevsejevas.

„Šiandien atsisveikiname su Almantu Vaišniu: aktoriumi, draugu, kolega, kursioku ar tiesiog žmogumi, kurio veidą televizijos ir kino ekranuose įsiminė daugelis, tačiau tik retam teko laimė jį iš tikrųjų pažinti. Man irgi, galima sakyti, neteko. Ir nebeteks: pirmadienį, liepos 22 d., šalį apskriejo žinia, kad Almantas išėjo – būdamas vienas, savo namuose Panevėžyje, į kurį jis, spėju, kaip ir daugelis šią profesiją pasirinkusių keistuolių iš Vilniaus atvyko siekti savo svajonės legendomis apipinto teatro scenoje.

Aišku, negalima sakyti, kad Almanto nepažinojau visiškai. Man jis visada buvo vienas iš tų nedaugelio žmonių, su kuriais vis prasilenkiame, taip žmogiškai ir nepabendraujame, tačiau įsimename ilgam. Almanto liūdno, tačiau be galo guvaus ir žaismingo žvilgsnio neįsiminti, regis, buvo neįmanoma. Tos vienatvės persmelktos akys man įsiminė jau 2001-aisiais, kai dar būdamas paauglys iš Panevėžio atvykau studijuoti į Lietuvos Muzikos ir teatro akademiją, kurioje aktorystės mokslus kaip tik baiginėjo Algės Savickaitės ir Algirdo Latėno vadovaujamas aktorių kursas, į kurį Almantas įstojo būdamas gerokai vyresnis už savo bendramokslius. Jau po metų dalis šio kurso – Jolita Skukauskaitė, Vita Šiaučiūnaitė, Donatas Kalkauskas ir Evaldas Stokė – atvyko dirbti į Juozo Miltinio dramos teatrą. Į mano vaikystės teatrą. Dar po metų prie jų prisijungė ir Almantas. O mano šeima išsikraustė gyventi į Vilnių ir į Panevėžį tarsi ir nebeliko, ko grįžti. Dabar galvoju – vėl prasilenkėme.

Gyvendamas ir mokydamasis Vilniuje Almantą matydavau gan dažnai: tačiau tik televizijos ar kino ekranuose, o retsykiais ir teatrų salėse kaip įdomiausių sostinės teatrų scenų premjerinių spektaklių žiūrovą. Visada vitališka žaisme ir smalsumu spinduliuojančiomis akimis, tačiau lyg vieną minioje, visada tarsi paniurusį, susimąsčiusį, klajojantį savo minčių ir idėjų labirintais.

TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
© DELFI / Audrius Solominas

Ir jau gerokai vėliau, 2015-aisiais, kuomet su kolega Leonu Blėdžiu pirmą kartą (nesėkmingai) dalyvavome konkurse Miltinio teatro vadovo pareigoms užimti, o Almantas teatre tebedirbo, teko su juo persimesti keliais sakiniais po mano verstos čekų dramaturgo J. Pokorno pjesės „Tėtis muša įvarčius“ eskizo pristatymo viename iš erdvių teatro rūsių. Ten Almantas sukūrė dinamišką, veržlų ir ekspresyvų vaidmenį, o aš jam nieko protingesnio ar įžvalgesnio apie tai pasakyti taip ir nesugebėjau. Nežinau, kodėl.

O kai 2017-ųjų lapkritį su Leonu galų gale grįžome dirbti į Miltinio teatrą, Almanto jame jau nebuvo. Tačiau jo pavardė tebefigūravo ne vieno repertuarinio spektaklio kūrybinės komandos sąrašuose. Kai kuriuos iš šių spektaklių rodėme, tačiau Almanto susigrąžinti net nepabandėme. O kai vėliau kraustydamas buvusiojo vadovo lentyną, kurioje buvo laikomi, spėju, dramaturgų, režisierių, aktorių ir kitų teatro entuziastų pasiūlyti tekstai scenai, apatiniame stalčiuje radau vienišą pjesę, parašytą, jei teisingai supratau, Almanto, jos, žinoma, irgi neperskaičiau. Kodėl – atsakymų ir vėl neturiu.

TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
TV serialo "Naisių vasara" pristatymas
© DELFI / Audrius Solominas

Taip, matyt, būna visada: susidūrus su artimojo, pažįstamo ar kolegos mirtimi mums visada norisi gręžtis atgal, svarstyti apie tai, kas turėjo ar galėjo būti padaryta, pasakyta, suprasta. O taip pat visada slegia suvokimas, kad dabar jau vis vien per vėlu. Bet niekada ne per vėlu suvokti, kad teatre (ir ypač teatre, nes teatro varomoji jėga yra kolektyvinė kūryba ir kolektyvinis savivokos bei pasaulio pažinimo procesas) labai svarbus vienas kito palaikymas, bendruomeniškumo jausmas, šiltas žodis. Net jei ne visada pelnytas, net jei kartais ir avansu pasakytas. Ar paprasčiausia šypsena. Ne post factum, ne tik linksmoje bičiulių kompanijoje ar po kokio spektaklio premjeros pergalingai šurmuliuojančiame teatro rūkomajame, bet čia ir dabar. Kai labiausiai skauda, kai labiausiai vieniša.

Ilsėkis ramybėje, Almantai. Tegu ir per vėlai, bet mes tave prisimename ir daug apie tave galvojame“, – rašė Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Jevsejevas.

DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
4.3889

Pasižvalgykite po prabangią vilą Maljorkoje, kur po vestuvių gyveno ir šėlo Natalija Bunkė su vyru bei bičiuliais (187)

Ir Lietuvoje, ir Ispanijoje savo vestuves atšokusi Natalija Bunkė kartu su mylimuoju savo...

Tarp žinomų veidų renginyje sostinėje – ir Ieva Swan su mylimuoju teniso treneriu Simu Kuču (10)

Vilniaus senamiestyje duris atvėrė nauja renginių erdvė „Somnia“. Šventiniame vakare buvo...

Butiką Vilniuje atidariusi Marija Šalaševičienė įsitikinusi: tėčio Petro Gražulio pavardė prie jos populiarumo neprisidėjo (33)

Papuošalų „Mari Made“ kūrėja Marija Šalaševičienė yra puikus atkaklios moters pavyzdys,...

Vaida Skaisgirė netrukus įsikels į naują būstą: pasidalino, kaip atrodys jos svajonių namai (6)

Televizijos laidų prodiuserė Vaida Skaisgirė jau daugiau nei pusmetį gyvena nekantriu laukimu,...

Liveta Kazlauskienė su vyru ryžosi tai pačiai plastinei operacijai: man buvo labai baisu, o Petras buvo kaip uola (145)

Kartu ir gyvenime, ir scenoje. Tokiu ritmu gyvena Liveta ir Petras Kazlauskai . Drauge koja kojon ne...

Top naujienos

Slapta sudaryto sandorio atgarsiai nuaidėjo visame pasaulyje: gali tekti rinktis tarp dviejų grėsmių (17)

Prancūzija nėra vienintelė šalis, nepatenkinta naujuoju JAV, JK ir Australijos saugumo susitarimu:...

Po tragiškos pareigūno žūties kraupioje avarijoje – policijos kova dėl sumokėtų pinigų (86)

Prieš ketverius metus Pagėgių savivaldybėje įvykusi tragiška avarija , kai tarnybos metu žuvo...

Prieštaraujantys masinei vakcinacijai rado kelią į Seimą: profesoriaus atsakas buvo negailestingas (467)

Masinei vakcinacijai prieštaraujantys aktyvistai, susibūrę į Sveikatos teisės institutą, rado...

Pardavęs verslą sostinėje Aukštadvaryje sukūrė Ameriką: esu pats laimingiausias žmogus (10)

„Esu pats laimingiausias žmogus. Darau tai, ką noriu“, – šypsosi Egidijus Šova. Prieš...

Mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Leonardas Gutauskas (18)

Eidamas 83-iuosius metus naktį į šeštadienį mirė nacionalinės kultūros ir meno premijos...

Įvertino, kodėl išsiskyrė Vyriausybės ir prezidento požiūriai į Kiniją: štai kas iš tiesų galėjo lemti takoskyrą (3)

Vyriausybei nusprendus Vilniuje steigti Taivano atstovybę ir dėl to sulaukus griežtos Kinijos...

Katkus apie vakcinaciją: yra trys etapai, vieną jau praleidome – jis nebegrįš (37)

Susirgimų koronavirusu kreivė ir toliau lipa aukštyn, bet įspūdžio jau kelias savaites nebedaro...

Detaliai paaiškino, kaip iš tiesų kuriami komfortiški automobiliai ir kodėl čia svarbūs virpesių dažniai

Nors šiuolaikinių automobilių komforto atributų labai padaugėjo, vienas svarbiausių patogaus ir...

Po 300 skambučių tėvams nepavyko vaiko užregistruoti pas kardiologą: nebežino ko griebtis (456)

Pastaruoju metu pacientai negali suprasti, kodėl jiems taip sunkiai sekasi užsiregistruoti pas...

Paaiškino paliekamų arbatpinigių rebusą: kiek mokesčių kokiu atveju nubyra valstybei (87)

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pasidalijo skaičiavimais, susijusiais su gyventojų...