Konsignacijos verslo modeliu susižavėjęs Aistis kaltina įstatymo spragą

Prieš ketverius metus rimtai susidomėjęs nišinių kvepalų kūryba, A. Mickevičius netruko įkurti savo prekinio ženklo „FUMparFUM“. Jo kuriami aromatai nugula ne tik moteriškų ir vyriškų kvepalų buteliukuose, jis taip pat kuria aromatus ir namams.

Beveik prieš dvejus metus jis gavo pasiūlymą prekiauti savo kuriama produkcija Kaune įsikūrusiame unikalios koncepcijos parfumerijos salone „Scent Bar“. Tąkart idėja atrodė pelninga, tačiau pastarąjį pusmetį Aistis niekaip neatsikovoja sau priklausančių pinigų, anot kūrėjo, parduotuvės vadovė jam skolinga ne vieną šimtą eurų.

„Visos panašios parduotuvės bruka konsignacijos modelį, – apie komisinę prekių pardavimo sutartį kalbėjo Aistis. Pagal tokią sutartį, prekių savininkas (konsignatas) prekes perduoda parduotuvei, kuri prie kainos vertės prisumavusi mokesčių bei norimo pelno sumą, ją parduoda. Su kūrėju atsiskaitoma per nustatytą laikotarpį, dažniausiai – po mėnesio.

„Teisiškai, taip gali daryti tik komiso parduotuvės, o jos juk nėra tokios. Įstatyme, matyt, yra spraga“, – užtikrintas Aistis.

„Šiuo metu visa produkcija, kurią aš esu davęs, yra parduota, tačiau jau ilgiau nei pusmetį aš nesulaukiu pinigų už prekes, – pasakojo A. Mickevičius. – Motyvuojama, kad jie šiuo metu patiria sunkumus, negali, reikia nuomą susimokėti arba pirkti prekes. O tai yra absurdas, nes tai, ką jie uždirbo iš mano prekių, yra jų, bet tai, kas man priklauso, yra mano. Iš mano pinigų neturi būti perkamos prekės ar nuomojamos patalpos.“

Anot Aisčio, tokie verslininkai prekes, gautas iš kūrėjų ar menininkų, parduoda bene dvigubai brangiau nei patys perka.

Pasirašant sutartį, abi pusės susitarė, kad už parduotas prekes bus atsiskaitoma kas mėnesį. Tai reiškia, jei per mėnesį parduotuvėje bus parduoti du Aisčio produktai, tai kūrėjas gaus atlygi tik už juos, neatsižvelgiant, kiek jo prekių dar liko.

„Kurį laiką taip viskas ir vyko, tačiau vėliau viskas sustojo, – pasakojo Aistis, kuris iškilus nesklandumams pats nuvyko į Kauną. – Jos man dievagojosi, kad yra sunkumų, tačiau jau laukiu turbūt aštuonis mėnesius ir galo nematyti.“

Vis tik Aistis nepraranda vilties ir tai su šypsena vadina labai kurioziška situacija: „Dabar visiems sakau, kad konsignacija Lietuvoje yra visiška nesąmonė.“ Kvepalų kūrėjas tikina, kad „Scent Bar“ parduotuvėje nebėra nė vienos jo prekės.

Atjautos verslininkams nejaučiantis Aistis ketina kreiptis į antstolius

Pastaraisiais metais Aistis tokiu būdu savo kuriamais kvapais prekiavo keliose skirtingose įmonėse. Vis tik jis nusivylė tokiu prekybos modeliu, nes, anot jo, tokie prekybininkai nėra suinteresuoti parduoti prekių.

„Pradžioje galvojau, kad nelabai kokius produktus kuriu, nes pardavimų nelabai vyko, tačiau kai susipažinau su prekyba ir supratau, kad reikia dirbti ir pardavinėti, viskas pasikeitė“, – užtikrintai kalbėjo Aistis.

Tokiose parduotuvėse parduodamoms prekėms taikomas ne tik pačių parduotuvių savininkų nustatomas pelno dydis, bet ir PVM mokesčio suma, tad mokesčius už parduotą prekę sumoka tokių salonų savininkai.

Aistis taip pat moka mokesčius už vykdomą veiklą. Vis tik ar prekiaujant tokiu būdu neįvyksta kurioziška situacija, kad mokesčius tenka sumokėti dvigubai (moka ir pardavėjas, ir kūrėjas), A. Mickevičius negalėjo atsakyti: „Moku savo mokesčius, o toliau man ten painu viskas“.

Susiklosčiusi situacija neramina Aistį, tad jis ketina ilgai nelaukti ir teisybės ieškoti su atsakingų institucijų pagalba: „Jei iki Naujų Metų neatsiskaitys, kreipsiuosi į anstolius“. Kūrėjas juokėsi, kad jokios atjautos ar žmogiško supratimo tikrai nebus: „Aš ne verslininkas, aš tik žuvelė, plaukiojanti šalia, bet suprantu, kad ten, kur yra verslas, yra skaičiai ir negali būti jokių jausmų“.

Įdomu tai, kad Aistį pasiekia žinios, esą „Scent Bar“salone galima įsigyti jo kurtu aromatu kvepiančių žvakių. „Esu kūręs namų aromatą ir girdėjau, kad jie dabar pardavinėja žvakes, kurioms aromatą kūriau ne aš, nors sutinku žmonių, kurie man pasakoja, kad matė mano kurtas žvakes“, – juokėsi Aistis nors patikino, kad pats pakuotės nematė.

„Scent Bar“ sako, kad kalta prastai sutvarkyta pernai metų buhalterija

DELFI susisiekus su „Scent Bar“ salono vadove Gerda Vitkauskaite ir pasidomėjus, ar iš tiesų salono vadovė nėra atsiskaičiusi su Aisčiu už jo prekes, ji to neneigė: „Mes jau kalbėjome. Buvo ir iš jo pusės šiokių tokių problemų, bet viskas su tuo atsiskaitymu bus gerai“.

„Skolos yra likusios už kvepalus, mes jų nebeturime, jais nebeprekiaujame, o už tą produkciją, kurią vis dar turime, esame atsiskaitę, – pasakojo G. Vitkauskaitė. Ji neneigė, kad anksčiau su Aisčiu buvo sudaryta sutartis, pagal kurią, jam kas mėnesį pervesdavo pinigus už parduotas prekes. Pastaruoju metu, anot salono vadovės, už prekes su Aisčiu buvo atsiskaitoma iš anksto.

„Po pernai metų tiesiog dar nebuvo sutvarkytos visos sąskaitos, dabar aiškinamės, viskas tvarkoje“, – apie skolą Aisčiui kalbėjo G. Vitkauskaitė.

Salono vadovė patikino, kad pas juos vis dar yra likę keli A. Mickevičiaus kurti namų aromatai. Anot moters, keli buteliukai parduotuvėje savo pirkėjo laukia maždaug metus, esą sunku juos parduoti todėl, kad Aistis nepateikė jokių mėginukų, kuriais būtų galima patikrinti, ar kvapas tinkamas.

Pasidomėjus, kodėl sklinda gandai, esą jų salone vis dar galima įsigyti Aisčio aromatais kvepiančių žvakių, salono vadovė nusijuokė: „Apskritai pirmą kartą girdžiu, kad yra kažkokių Aisčio žvakių“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)