„Dėmesio! „Instagram“ profilyje atsirado netikra mano anketa! Galimai susikurs ir čia, „Facebook“ tinkle. Mano vardu skelbia, kad neva kažką laimėjote – jokiais būdais nedarykite jokių veiksmų! Būkite budrūs!“ – įspėjo dainininkė.
Į nemalonią situaciją patekusi K. Zvonkuvienė ne tik pasidalino šiuo įspėjamuoju įrašu, bet ir sutiko kiek plačiau „Delfi“ papasakoti apie šią aferą.
„Norisi įspėti žmones, kad jie patikrintų, ar tikrai tas profilis yra tikras, ar jo informacija atitinka originalo. Juk įprastai žinomų žmonių profiliai būna sukurti jau seniai, jie būna pilni nuotraukų, „story“ akimirkų. Dažnai netikros anketos, kuriomis naudojasi sukčiai, būna sukurtos vos prieš kelias dienas ir paskubomis.
Man sunku suvokti, kad naudojamasi mano vardu tokiems tikslams. Žinau, kad tokiais būdais išviliojami pinigai. Man neramu, kad žmonės iš tiesų gali patirti nemenkus nuostolius“, – neslėpė pašnekovė.
Su tokia ar panašia situacija susiduria vis daugiau garsenybių. Deja, tik retu atveju pavyksta sutramdyti internetinius nusikaltėlius – net jei pastebėta anketa yra ištrinama ar užblokuojama, netrukus ir vėl gali atsirasti naujas, patiklius žmones įtrauksiantis profilis.
„Teko susirašinėti asmeninėmis žinutėmis su žmonėmis ir esu šiek tiek nusivylusi... Tie, kurie yra su tuo susidūrę, vargu ar paneigs, kad kova su tokiais sukčiais – laiko gaišimas. Man dėl to apmaudžiausia. Tikrai užsiimčiau rimčiau tuo, kreipčiausi į policiją, bet jau iš realių pavyzdžių žinau, kad nieko nepešiu. Bus išeikvota daug laiko, nervų ir patirsiu stresą, o rezultatas bus nulinis. Dėl to kol kas, manau, kad geriausia priemonė yra viešinti tokius piktadarius, garsiai kalbėti apie tokias situacijas tam, kad žmonės įprastų būti budresni. Ypač, jei kalbama apie kažkokius laimėjimus ar prašymus kažką paspausti, pervesti. Tai skamba absurdiškai, bet, deja, žmonės už to užkimba“, – pasakojo ji.
K. Zvonkuvienės vardu pasinaudoję aferistai, sukūrę profilį – kzvonkuviene.lt, jau suviliojo bent porą aukų. Laimei, dainininkės žiniomis, didelės žalos išvengta.
„Man asmeniškai rašė net ne viena moteris. Man dėl to labiausiai ir gaila, kad žmonės, net jei ir atrodo esantys atsargūs, vis tiek užkimba. Vyliausi, kad tos moterys nieko nespustelėjo, nieko nesuvedinėjo, tai viena sakė, jog pilnai nurodytų žingsnių neužbaigė, o kita atsidūrė pinklėse, bet, regis, finansiškai nenukentėjo“, – dalijosi dainininkė.
Apie tai, kad sukurtas toks profilis, K. Zvonkuvienė sužinojo iš pažįstamos.
„Su viena pažįstama po ilgos pertraukos susitikau viename renginyje. Kitą dieną ji gavo iš manęs žinutę, kad esą ji kažką laimėjo. Ačiū Dievui, kad ji į tai pažiūrėjo nepatikliai ir sugalvojo man parašyti, paklausė, kas tai. Laimei, jokių veiksmų ji nesiėmė ir tiesiog man pranešė, kad toks profilis apskritai yra. Jos dėka galėjau bent demaskuoti šią anketą ir įspėti bei galbūt apsaugoti kitus. Profilyje naudojamas mano vardas, nuotrauka...
Atrodo, žmonės dabar yra atsargesni, nei anksčiau, tačiau patiklių žmonių vis tiek yra. Matyt, sunku atsirinkti tikrąją informaciją, kai tokie jos mastai, bet norisi nuo savęs dar kartelį priminti, kad jokiais būdais nepildytų savo duomenų neaiškiuose portaluose ar paliepti įtartinų profilių. Jau geriau kelis kartus patikrinti ar net man parašyti ir paklausti apie tai, nei šitaip nukentėti“, – tikino pašnekovė.
„Delfi“ primena, kad tobulėjant technologijoms, deja, tobulėja ir piktavaliai, tad veiksmingiausias įrankis šioje kovoje, pasak ekspertų, gali būti tik vienas – ugdomas žmonių sąmoningumas.
„Visas pasaulis seniai turi šią problemą, tik Lietuvoje iki šiol su ja nebuvo susidurta tokiu dideliu mastu. Atskirti, kas tikra, o kas ne, darosi vis sunkiau – dabar turime netikrus tinklapius, melagingus tekstus, bet pasaulyje jau atsiranda netgi suklastoti video įrašai, pavyzdžiui, su žymiais politikais. Vienintelis būdas su tuo kovoti – didinti žmonių sąmoningumą.
Pirmiausia reikia visiems įkalti į galvas, kad reikia patikrinti informacijos nuorodą, kad ji būtų ne tik panaši, o iš išties tikro patikimo tinklapio. Ir jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – iš karto reikia tikrinti šaltinį, įvertinti, kas yra siuntėjas, koks yra kontekstas, o ne skleisti tokią žinią toliau, ir jokiu būdu negalima neįsitikinus šaltinio autentiškumu vesti savo duomenų ar, tuo labiau, vykdyti kokių nors mokėjimų“, – kiek anksčiau šia tema „Delfi“ komentavo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Andrius Milinavičius.
Apsaugokite savo duomenis:
• reguliariai atnaujinkite programinę įrangą ir operacinę sistemą;
• naudokite antivirusinę programinę įrangą ir nuolat ją atnaujinkite – ji padės nuskenuoti, aptikti ir pašalinti grėsmes dar iki tol, kol šios ims kelti problemų;
• rinkitės patikimus slaptažodžius, skirtingus kiekvienai paskyrai, ir saugokite juos naudodamiesi specialia programėle – slaptažodžių tvarkykle;
• nespauskite ant abejotinų nuorodų ir neatverkite iš nežinomų adresatų gautų laiškų priedų;
• su niekuo nesidalykite savo asmeniniais duomenimis telefonu ar elektroniniu paštu.
