30 metų kartu ir darbe, ir namuose
„Mes visą laika drauge ir tai mums teikia be galo daug džiaugsmo. Aš neatsimenu tokių atostogų, į kurias būčiau vykusi viena. Visus šiuos metus laikėmės drauge ir darbe, ir prekybos centre, ir vakarėliuose... Kiekvieni metai - tai tarsi laiptelis aukštyn su savo prieskoniais, naujomis patirtimis, pergyvenimais. Daugelis šeimų neišlaiko jiems duotų išbandymų, o mes tvirtai kartu einam ir „laikom gyvenimo egzaminus“, ieškom kompromisų, šnekamės. Kitaip dabar net negaliu ir įsivaizduoti“, – atviravo L. Kazlauskienė.
Šeimos krizė – iškart po vedybų
L. Kazlauskienė atviravo, kad nuolatinis buvimas drauge tiek namuose, tiek darbe nuslopino aistrą vienas kitam. Pora, rodės, vienas kitam atsibodo, išsisėmė, o santykiai atšalo. Bendra buitis parodė, kad santykiai paremti ne vien aistra ir meile vienas kitam.
„Po septynių metų bendravimo mes susituokėme ir iškart po vestuvių mus ištiko krizė. Kol buvom meilužiai, mes visiškai nieko nematėme. Protai buvo aptemę nuo absoliučios meilės ir aistros vienas kitam. Susitikę pabėgdavom kaip du balandėliai, daug keliaudavome.
Po vedybų prasidėjus bendrai buičiai neišvengėme nesutarimų. Tada man atsivėrė akys ir supratau, kad Petras nieko nemoka. Reikėjo ir remontus daryti, ir tvorą dažyti... Ir tada jau man labai greitai tas žavesys išblėso. Aš galvojau, kad neišlaikysime šito etapo. Žinoma, būtų buvę labai negražu išsiskirti vos susituokus.
Tada pirmą kartą viena savaitei laiko išvažiavau į Palangą. Tai buvo pasvarstymo savaitė, ar tikrai mes jau norime skirtis. Aš pasiėmiau molbertą, visą lagaminą dažų, tapiau, vaikščiojau ir galvojau, kad man jo trūksta kiekvieną minutę.
Nuolatinis buvimas kartu atrodė, kad jau mes vienas kitam atsibodom, išsisėmėm, atvėsom nuo aistros, santykiai atšalo. Mums atrodė, kad visad turime suktis aistroje“, – pasakojo moteris.
Gyvenimo pamokos iš N. Paltinienės
„Nemažai patarimų sulaukiau iš N. Paltinienės, kuri santuokoje su savo vyru išgyvenimo šitiek metų. Tai ji man ir pasakė, kad nebus viskas rožėmis klota, kad neapsieisime ir be ginčų, tačiau tai išmokys ieškoti kompromisų.
Po krizės negreitai sugrįžome į vežias. Neskubinome vienas kito, po truputį ėjom vienas kito link kol susitikome kambario viduryje“.
Apie tai, kodėl nesusilaukė savo vaikų
Dainininkė pasakojo, kad vaikų jiedu su Petru norėję labai, tačiau tuo metu prioritetais buvo tapę - karjera ir pinigai. Moteris dabar gailisi, kad būdama jauna negimdė ir pirmenybę teikė darbui.
„Viskas buvo daroma dėl karjeros. Mus žmonės žinojo kaip šeimyninį duetą, todėl atėjęs populiariumas neleido sustoti. Tuo metu dar neturėjome jokių vadybininkų ir viską darėme patys. Dirbome, kad užsidirbtume stogui virš galvos, nusipirktume automobilį, reikėjo ir aparatūrą keisti... Konkurentų buvo nemažai, todėl stengtis reikėjo dar labiau. O kai galiausiai materialusis bagažas buvo sukrautas, supratome, kad gimdyti man yra per vėlu.
Gaila, žinoma, kad taip... Susilaukti vaikų praleidome kokius tris šansus. Su tokiu vyru kaip Petras, man reikėjo gimdyti, gimdyti ir gimdyti“, – nuoskaudos neslėpė L. Kazlauskienė.
Kaip Ingrida neatsisveikinusi paliko tėvų namus
P. Kazlauskas nėra vienintelės L. Kazlauskienės dukros biologinis tėvas, tačiau Ingrida jį tėčiu vadina nuo pat pradžios. Livetos ir Petro Kazlauskų dukra Ingrida, pasak jos mamos, buvo rami paauglė, o problemos ir pykčiai prasidėjo daug vėliau.
„Ingrida nuo pat pradžių Petrą vadina tėčiu. Jų santykiai buvo labai gražūs. Petras ją mokė tokių dalykų, kuriuose aš neturėjau kantrybės – ruošė su ja pamokas, mokė daugybos lentelės. Viską, ką auklėjant reikėjo pasakyti griežtesniu tonu dariau aš. Toks buvo mūsų su Petru susitarimas. Man atrodė, kad jis nebūdamas jos tikras tėtis gali pasakyti per grubiai“, – apie dukros auklėjimą kalbėjo moteris.
„Paauglystėje su Ingrida neturėjome jokių bėdų. Priešingai, išvažiavę palikdavome vieną namuose, kur ji prižiūrėdavo savo gyvūnėlius, niekada nesivesdavo draugų... Visas stresas prasidėjo daug vėliau, kai vieną dieną ji pasakė norinti kurti savo gyvenimą be mūsų.
Mane ištiko didelis šokas, nes ji nieko nesakiusi uždarė duris ir išėjo. Verkiau gal mėnesį, o nebendravome bene pusmetį. Ji norėjo visko siekti, išmokti pati, kategoriškai atsisakė mūsų pagalbos.
Žinoma, ilgainiui ji pasiilgo namų, mūsų ir močiutės. Karo kirvį užkasti Ingrida turėjo pati, nes mes likome palikti ir leidome jai spręsti, kaip elgtis, pačiai. Dabar viskas jau išsisprendė, daug šnekamės, rodome meilę, dalijamės patarimais“, – sakė L. Kazlauskienė
„Žento neparvedė, ji dar nori pakeliauti ir pagyventi sau. Apie anūkus dar irgi anksti šnekėti, bet jeigu jie būtų aš norėčiau juos auklėti. Tai gal ir gerai, kad jų dar nėra“, – juokėsi moteris.
