Šarūnas Bartas, bene ryškiausias lietuviško kino ambasadorius pasaulyje, „Šerkšną“ pristatė 70-ojo Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“. Pasaulinė filmo premjera buvo palydėta kelias minutes trukusiomis ovacijomis žiūrovams atsistojus.
Tarp pirmųjų mačiusiųjų filmą buvo ir legendinė prancūzų režisierė Claire Denis. „Filmas sudaužė mano širdį. Karas mums atrodo labai toli, bet išties yra visai arti mūsų. Bartas ypač vaizdingai parodė karo realybę“, – devintąjį ilgametražį režisieriaus filmą įvertino ji.
Po premjeros Kanuose, „Šerkšną“ puikiai įvertino Prancūzijos kritikai. Laikraštis „Le Monde“ režisierių pavadino „fatališkos melancholijos princu“, o patį filmą – „didžiu filmu apie meilę“.
Leidinio kritikų manymu, „Barto humanizmo“ kupinas „Šerkšnas“ parodo, kaip kare nukenčia visi. Kitas esminis prancūzų leidinys „Liberation“ Bartą pavadino „liūdniausiu žmogumi Europoje“ ir ypač gyrė filmo pabaigą: „Didingas finalas. Paskutinės 20 minučių yra fantastiškos.“
Kurdamas „Šerkšną“ Bartas mintimis grįžo į tragišką 1991-ųjų sausio 13-ąją, kai sovietų tankai bandė užimti Lietuvos radiją ir televiziją bei televizijos bokštą. „Tada filmavau pirmąjį savo ilgametražį filmą“, – prisiminė režisierius prancūzų televizijai ARTE.
„Bet išgirdęs, kad atvažiuoja tankai, sustojau ir iki pat pavasario filmavau dokumentiką apie tai, kas dėjosi Lietuvoje. Tada buvo labai snieguota ir šalta, visi medžiai atrodė kaip kalėdinės eglės. Norėjau iš tos dokumentikos sukurti filmą, kurį pavadinčiau „Šerkšnas“. Nesukūriau – bet sukūriau šį, Ukrainos „Šerkšną“.
Režisierius Ukrainos kova už nepriklausomybę domisi seniai. „Oranžinės revoliucijos“ metu Bartas Ukrainoje filmavo savo filmą „Septyni nematomi žmonės“, jis kasdien sekė Maidano ir vėliau sekusios Krymo okupacijos naujienas.
