K. Brazauskienė atskleidė sėkmingo gyvenimo receptą: manęs į postą nepasodino turtingas dėdė

Verslininkė Kristina Brazauskienė su DELFI skaitytojais specialioje rubrikoje „Kaip įgyvendinti savo svajones“ dalinasi savo asmenine patirtimi ir patarimais, ką daryti žmonėms, svajojantiems sukurti savo verslą ir tapti turtingais.

Pradėjo nuo indų plovėjos

Vilniaus universitete prekybos ekonomiką studijavusi verslininkė savo karjerą pradėjo toli gražu ne nuo įmonės vadovės pareigų. Kaip pati moteris sako, ji savo jėgomis viską pasiekė tik perėjusi visas pakopas – nuo indų plovėjos, valytojos, bufetavos, virėjos iki vedėjos.

„Nebuvo taip, kad aš iš karto tapau direktore. Pradėjau nuo žemiausio laiptelio ir kilau iki aukščiausios pakopos. Bet man buvo paprasčiau vadovauti, nes aš viską žinojau ir pati buvau perėjusi visas darbo grandis“, - sako kavinėse, valgyklose ir restoranuose savo karjerą pradėjusi K. Brazauskienė.

Todėl svajojantiems sukurti savo verslą, žinoma moteris taip pat siūlo viską pradėti nuo žemesnių pareigų: „Nereikėtų iškart pulti prie direktoriaus ar savininko posto. Dabar dažniausiai visi pasivadina prezidentais - kiekviename name gyvena po penkis-aštuonis prezidentus gyvena. Tačiau vizitinė kortelė dar nieko nereiškia, jei vėjai švilpauja galvoje ir kišenėje.“

K. Brazauskienė apie savo sėkmingą verslą svajojantiems žmonėms pirmiausiai pataria susirinkti informaciją, ko galima tikėtis iš būsimo verslo, apie kokias pajamas jie svajoja, kokios gali būti išlaidos ir nuostoliai.

Ne skolintis, bet taupyti

„Visi svajoja tik apie tai, kiek uždirbs. Bet reikia nepamiršti ir rizikos, kiek pinigų naują verslą kuriantis žmogus gali prarasti, - perspėja verslininkė. - Pamenu savo pirmosios auklėtojos mokykloje ištartą frazę: „99 procentai darbštumo ir 1 procentas gabumų. Taip pasieksi viską, ko užsibrėši“. Reikia daug ir atsakingai dirbti, nebijoti priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Vyras man dažnai sakydavo: „Geriau žengti žingsnį į priekį ir suklydus sugrįžti, nei stovėti vietoje“.

Anot verslininkės, seniau viskas būdavo kur kas paprasčiau, nes nebuvo didelio verslo, žmonės neįklimpdavo į paskolas. Mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai pirkiniui ilgai taupydavo, o ne skolindavosi.

„Dabar žmonės paskendę skolose, geresnis gyvenimas ne kiekvienam pakeliamas. Kai matai, kad kitas gyvena geriau, būna nepatogu, pradedi lenktyniauti. Bet galiausiai prasiskolini ir visko netenki, - apgailestauja K. Brazauskienė. - Teko ir man pačiai ištiesti pagalbos ranką - dėl nesėkmingai susiklosčiusio verslo į skolas įklimpusiems žmonėms esu paskolinusi nemažai pinigų. Tačiau, kaip taisyklė, mane apgaudavo ir pinigų negrąžindavo.“

Todėl pašnekovė rekomenduoja pataupyti, o ne klimpti į skolas. Ji pabrėžia, kad imtis nuosavo verslo yra didžiulė atsakomybė.

„Paklauskit tų, kurie pabandė kurti savo verslą – dauguma antrą kartą to imtis tikrai nebenorėtų. Dabar – nebe tie laikai, kad kuriant verslą galėtum galvoti, kaip tapti milijonieriumi. Dabar yra sunkiau. Nes valdžia į verslininkus žiūri labai nepalankiai. Daug biurokratų, kurie gyvenime iš privataus sektoriaus nėra uždirbę nei lito ir gyvena tik iš valstybės biudžeto, nesupranta, su kokiais sunkumas susiduria verslininkai“, - pastebi K. Brazauskienė.

Nepripažino moters vadovės

O su kokiais sunkumais susiduria verslininkės moterys? Nepaisant to, kad XXI amžiuje lyčių galimybių ribos yra beveik išsitrynusios, vis dėlto dažnas ir dabar į moteris vadoves žiūri skeptiškai.

„Kai kurie vyrai negalėdavo būti moters vadovės pavaduotojais, - prisipažįsta ji. - Man taip pat teko su tokiais susidurti. Aš buvau labai reikli, nemėgdavau tinginių, ateinančių į darbą tik prastumti dienos. Niekam nenuolaidžiaudavau, visada viską kontroliuodavau, kiekvienas turėdavo atsiskaityti už savo nuveiktus darbus. Bet seniau visiems būdavo tokie reikalavimai – iš manęs to reikalaudavo, aš taip pat perėmiau tuos principus.“

K. Brazauskienė sako, jog jai niekada nereikėjo kitiems įrodinėti savo kompetencijos.

„Man nebuvo sunku, nes manęs į postą nepasodino turtingas dėdė ar partinis valdžioje sėdintis giminaitis. Turėjau pati savo jėgomis kilti po vieną laiptelį. Bet man dėl to buvo tik lengviau. Nes pati perėjau visas pakopas nuo indų plovėjos, valytojos, bufetavos, virėjos iki vedėjos. Todėl tarp pavaldinių nebuvo trinties ar nesusipratimų dėl to, kad kažkas nesiskaitytų su manimi“, - sako ji.

Verslininkė pabrėžia, kad reikia gerbti žmogų, kuris dirba juodą darbą. Reikia gerbti savo darbuotojus, nes tai – sėkmingo verslo pamatas. Vadovas bus niekam tikęs, jei neturės gerų pavaldinių. Gerų rezultatų pavyks pasiekti tik sunkiai dirbant ir gerbiant kitus.