Na gerai, kol kas tik vaizduotėje, bet tai juk irgi daug ką pasako… Kertinis klausimėlis:
Jei būtum Dievas, ką žmoguje būtum sukūręs (sukūrusi) kitaip?

Hokšila Andradė: labai tatuiruotas dainininkas, apdainavęs net fifas ir virtęs žurnalistu

Chechechecheche… O kam kitaip ką nors kurti. Man gerai kaip yra. Aš gal padaryčiau, ta prasme, kad žmogus sugebėtų skraidyti! Įdėčiau paukščio mechanizmą į žmogų, kad būtų daug greitesnis susisiekimas. Būtų kažkas, tipo, sparnai, bet kad per daug vietos neužimtų. (Nepadarytum, kad tatuiruotės pačios atsirastų, kai užsimanai?) Tai čia jau, matai, ne Dievo, čia žmogaus darbas. (O vidinių dalykų, mąstymo, nekeistum?) Išpjaučiau apendicitą, kad nebūtų jo iškart.

Aha, sako, kad nieko nekeistų, o priterlioti linkęs kaip reikiant. Kur tai matyta – žmones angeliukais be apendicitų paverstų! O ar pagalvojo bent, kaip po suknelėmis tie sparniukai atrodytų? Lyg kupros! Ar suknelių niekas nenešiotų – nuogi po dangų skrajotų? Ačiū bent už tai, kad raketinių variklių dėl greičio į užpakalį įstatyti nepanoro…

Kipišas, o gal Kipishas: atskilusi pusė "Kas tos nedos", kuri vis tiek labai gyvybingai hiphopuoja

Keisčiau charakterį. Nes žmogaus prigimtis yra tokia, kad turi labai daug pavydo. Jis iš pavydo pridaro tiek visokių dalykų… (O iš išorės? Visiems klausos neįdėtum, arba daugiau kojų?..) Padaryčiau taip, kad visos moterys būtų idealios! Kad nebūtų baisių! (Teisingai, ant laužo tas raganas! Bet ką jos tada darytų su baisiais vyrais?) Na, žinai, tada jau būtų atranka, cha cha cha. Arba padaryčiau vyrų akis taip, kad jiems visos moterys atrodytų idealios!

Taigi, nebūtų pavydo, vyrų akyse visos moterys būtų gražios… (Jau įsivaizduoju – vaikšto vyrai geručiai, nepavydūs, aplink tik gražuolės vaidenasi… Taigi jie girtutėliai!!!) Na taip, juk po penkių bokalų visos moterys ir tampa idealios, tai praktiškai būtų girti visi visada. (Siaubas! Ir prie vairo?) Nebūtų to apsvaigimo, kad nepridarytų avarijų, bet euforija būtų visiška!.. Jeigu būtų visi žmonės euforijos būsenos, nebūtų nei karų, nei nieko, visi būtų laimingi! (Ir nieko nedirbtų?) Manų kruopos kristų iš dangaus, kaip ir turi būti iš esmės…

Kaip man gaila jo pasaulio moterų! Vaikšto visos tokios idealios, o aplink apsiseilėję euforizuoti vyrai tik ilgesingai spokso į jas. Deja, tavo pasaulyje, Kipšiuk… oi, Kipišiuk, ne tik karų, bet ir meilės, ir įrankių, ir pačių žmonių nebūtų. Jei jau euforijos būsenos, žinai, tai ir dinozaurais galėjome likti…

DJ Mamania: toks didžėjus, kad beveik daugiau negu muzikantas

Uau… Klausimas vertas pasisėdėjimo prie bokalo ir dviejų valandų diskusijų, man atrodo, ar ne? (Ačiū ačiū.) Aš, kaip didžėjus, sukurčiau tris rankas. Lengviau grot! (O trečia augtų iš kur? Iš nugaros ar iš priekio, ar…?) Ne, na čia, ta prasme, jeigu šmaikščiai žiūrint į visa tai.

Galėčiau daugiau darbų padaryti ar dar ką. O šiaip, ką aš žinau… Sukurčiau, kad mes galvotume ne tik, kiek ten – trimis ar septyniais procentais savo smegenų, o daugiau. Išnaudotume smegenis geriau! (Protingai. O visa kita? Tegul serga taip pat, tegul…) Ne, tai sakau, jeigu išnaudosime smegenis, žinai, geriau, tai ir nebesirgsime manau. (Paliksi žmonėms galimybę…) Ne, čia jokia galimybė. Čia iš tikrųjų, žinai… Dažniausiai ne nuo žmogaus priklauso, o nuo aplinkybių.

Kalta aplinka! Iš tikrųjų visi juk gimsta pakankamai sveiki, viskas normaliai, o ten jau ateity kas nors atsitinka. Sakau, jeigu galėtume išnaudoti savo smegenis (ir tas tris rankas), manau, nesirgtume!

Na, protingai pasiūlė dėl tų smegenų, net nėra ko kritikuoti. O štai su rankomis kiek persistengė. Dažnas jau ir dabar dešine dirbdamas nežino, ką jo kairė daro, o jei dar trečią pridėtume... Kita vertus, kišenvagiai tikrai padėkotų. O ir merginoms užpakalius gnaiby… oi, nedieviškos mintys kažko į galvą lįsti pradėjo…

Marijonas Mikutavičius: ką čia pristatinėti? Vaikščiojanti legenda, ir netrukus atrodys, kad senovės Elados laikų…

Ką žmoguje kitaip?.. (Fotografo replika, kad "šikną priekyje", sukėlė daug juoko.) Che… che… Ne, jame pačiame aš ne… Aš nieko gudraus… Padaryčiau taip, kad kai žmogus miršta, jo lavonas iš karto išgaruoja! Dingsta! (Matyti, nemėgsta žmogus duobkasių, nori palikti be darbo. Ne mirtų, o dematerializuotųsi?) Jo! Tą prasme, dematerializuojasi.

Pakyla lengvas rūkelis, sakysim, ir viskas. Turiu omeny, tuo atveju, jeigu ne smurtine mirtim. Nes jeigu smurtine, tai vis tiek – reikia policijai duoti darbo, maždaug, ir taip toliau. (Aha, patalogoanatomų be darbo palikti nesiruošia. O po policijos parašo?..) O po to – pfff, ir viskas.

Žmogus turėtų gyventi taip: be ligų, be nieko, bet kai ateina tas laikelis, brūkšt – ir jo nėra. (O jei per anksti?) Na, laiką padaryčiau ilgesnį. Bet kad nesirgtų. Visiškai sveikas, tokio gyvybingumo, kaip koksai dvidešimtmetis… (O smegenų?) Ne, smegenys natūraliai – su patirtim turi ateiti. Vis tiek tenai krautųsi informacija. O paskui taip vat iš karto – pakt ir viskas. Na va. Bet dėl šiknos – tai ne ne ne, kvaila idėja…

Kvaila – tai kvaila, aš ir nesiginčysiu. Bet ir to dūmelio idėja nelabai. Taip ir įsivaizduoju: užsikaiti rytą arbatos, o kaimynai ir giminės jau prie durų – atlėkė palikimo dalytis. O dėl sveikatos, girdėjau, kad kas nerūko ir negeria, tas sveiki mirs. Tiesa, Marijui tai beveik negresia. Kita vertus, juk ir gaila kažkaip – laikraščiuose visi nekrologai prasidėtų: "Pačiame jėgų žydėjime…", šamanai prekiautų tabletėmis nuo išgaravimo. Ir dar įdomu – kaip tada valgyti mėsą, jei karbonadas išgaruoja nespėjus iškepti?..

Alanas Chošnau: scenos romantikas, kuris šiuo metu atrodo toks laimingas, kad net laukiam "Eurovizijos"

Viskas yra tobula, man nėra ko kurti! Ta prasme, aš turiu kurti savo gyvenimą, bet tai, ką sukūrė Dievas, yra tobula. Tu, aš, mes. (Ir jokių detalių netrūksta, nieko ne per daug?) Ne ne, nieko nereikia – viskas kaip yra, taip yra. Tai tobula!

Pagaliau radome nors vieną tikintį Dievu! Kad ir kaip suksi, o šis atsakymas kol kas protingiausias. Kita vertus, anoks čia ir atsakymas – juk sakiau "jei būtum Dievu". O jei būtum, tai kad ir ką sukurtum, tai ir būtų tobula (ar bent jau atsirastų daug šviesuolių, taip manančių) Et, tas mano tuščiažodžiavimas. O Alanui – "respect"!

Atlanta. Ji ir Elena: nedidukė dainininkė, netrukus turėsianti didoką pilvuką. Valio, būsimai mamytei

Tą patį, tik daugiau sąžinės įdėčiau! (Nieko kito – nei klausos, nei smegenų, nei kojų?) Kas ką turi, tegul tą ir turi! Kiekvienam duota, kiek kam ko reikia. (Bet sąžinės pridėti reikėtų?) Būtų gerai. Manau, visiems ne pro šalį. (Oho, girdžiu keistų užuominų… Aš sąžiningai rašau nesąmones!) Tai puiku, vadinasi, jūsų tai neliečia, cha cha cha. (O ar kas pasikeistų, jei būtų daugiau sąžinės?) Keistųsi žmonių santykiai, požiūris į daugelį dalykų. Aš kalbu apie sąžinę, bet tai galima būtų įvardyti kitaip. Toks yra posakis: "trynimas". Kai žmonės "trina". Ačiū…

Tiek pasakė ir pabėgo. Ir jokia apeliacija į sąžinę nepadėjo. Tik pareiškė: "Man jos trūksta, apie tai ir kalbu!" Žodžiu, žmogus, kuris kitus tobulintų pagal savo trūkumus. Originalu, bet vis geriau negu burna pilve, ar ne?.. Beje, o kas norėtų daugiau sąžinės? Na, kad pačios prisipažintumėte nusirašinėjusios, paskundusios, pagadinusios orą?.. Aha, būtent. Uch, kokia pikta dievaitė…

Grupė "Yva": merginos, žinančios kuo ir išmanančios kaip sužavėti publiką. Atsakinėjo ne tik Natalija

Eee… Kad galima būtų kokią nors kortą įdėti į žmogų, kad jis niekada nesirgtų! Visada būtų sveikas ir neįgalių žmonių kad nebūtų. (O mirtų visi sveiki?) Mirtų? Ne, nu tai nebūtinai, tai vis tiek žmogus miršta nuo senatvės… (Sutriko. Bet sentų normaliai, kaip visi?) Taip, aišku. (O daugiau ausų, rankų nereikia?) Ne, aš manau, kad žmogus yra tobula būtybė. (Ir net užpakalio priekyje, kad patogiau valytis būtų, nereikia?) Aš taip nemanau. Mums ir taip labai patogu, viskas mums gerai… Žmonėms, aš turiu galvoje. (Nereikia, kad tamsoj matytų?) Ne. (Nereikia, kad skraidyt galėtų?..) Žmonės labai prisitaikę prie visko… (Staiga nušvinta.) Galėtų matyti rūke, iš tikrųjų, gerai!

Tada nereikėtų daužyti šernų. Ir zuikių! (Leiskite pastebėti, kad ir dabar jų daužyti niekas neverčia. O ką, pasitaikė?) Aišku! Ką, negirdėjot? Iš karto po šerno, po dviejų savaičių, mes su kita mašina tokį normalų zuikį… Buferį sudaužėm, šiandien tik pataisė. (Na, ne apie zuikius, amžiną atilsį, daina. O fiziškai nieko nekeistumėte? Kad visi būtų gražūs…) Ne! Taigi visi žmonės turi būti skirtingi! Nemanau, kad yra negražių žmonių!

Kiekvieną žmogų galima... galima… kaip čia… (Padažyti?) Taip! Merginą, taip, aišku, galima! (O gimdymo nepalengvintum?) Taigi galima palengvinti ir taip! (Ir smegenų nepridėtum?) Kiekvienas turi kiek reikia. Mums užtenka, o kitiems…

O jos ne dievai, jos tiesiog dieviškos gailestingosios seselės (iš paauglio sapno, aišku)! Gerosios deivės, pasiryžusios pagydyti pasaulį ir palikti jį tokį patį netobulą. Smagu, kad yra žmonių, kuriems ir grožio, ir smegenų visai užtenka. Gydykite mane, gydykite …

Edita Krakauskaitė: buvusi "dangietė", dabar grupės "Trys viename" (čia gal skalbimo milteliai) narė

Galbūt proto daugiau?.. Į protą daugiau vingių įdėčiau! Cha cha cha… (Vingiuotos mintys, kad visus kankintų? Užsuktos tokios?) Ne, kad išmoktų džiaugtis gyvenimu natūraliai. Be jokių aguonų ir be jokių svaigalų! (Rimtas pasikėsinimas į aguonų pienelį nuo Kūčių stalo. O išorės nekeistum?) Na, žinokit, vyrams tai beviltiška ką nors dėti!

Vyrams gal įdėčiau daugiau supratingumo ir saldžialiežuviškumo, kad daugiau komplimentų moterims sakytų. (Ir kad bučiuojantis liežuvis būtų kaip "čiupa-čiupsas"!) Jo! (O ką moterims patobulintum?) O moterims, kad galėtų valgyti ir nestorėti… Va!!! (Pati save nustebino.) Tai, žinokit, būtų fantastiška! Cha cha cha cha… Ne, rimtai, tai ką, blogai?..

Siūlomi patobulinimai, aišku, nepasižymi dieviška išmintim, bet nemažai moterų jai už tai dėkotų, gal net melstis pradėtų. Tik vyrai nemanau, kad labai džiaugsis. Įsivaizduoji visas tas vapsvas, kurios vasarą aplink jų burnas sukiotųsi, vis į vidų patekti mėgindamos? O ir sutinusiu nuo įgėlimų liežuviu daug nepasibučiuosi, kad ir koks saldus būtų…

Violeta Riaubiškytė: dainingoji žvaigždė iš televizoriaus

O Viešpatie, neapsiimu tokios atsakomybės! (O tu su humoru.) Su humoru? Tai visų pirma sutverčiau pirma moterį, o paskui vyrą. Cha cha cha cha… (Vyras, aišku, būtų iš šonkaulio.) Akivaizdžiai – taip! (Jei moteris pasirinktų, kokį kurti vyrą, jis būtų kitoks!) Aišku, kitoks! Dėmesingesnis, cha cha cha. (Kvailutis…) Ne, jokiais būdais!

Turėtų visas gerąsias vyriškąsias savybes ir jokių blogų! Žalingų įpročių kad nebūtų! (O kokios blogos savybės?) Kai vyrai nesupra… Ta prasme, jie mažai šneka. Va, moteris nori pasišnekėti, o vyrai mažai šneka. (O išorę keistum?) Išorę? Mmmm… Oi, sparnus pridėčiau! Sparnai gerai!!! (Trukdytų sėdėti!) Bet mes būtume pripratę prie to, tai nebetrukdytų. Žinai, ir rankos gal kam nors trukdo. (Sparnai vietoj rankų?) Ne, sparnai šiaip labai fainai! Tikrai, gera idėja.

(O motery ką keistum?) Man, pavyzdžiui, viskas gerai, kaip mane Dievulis sutvėrė. (O ligos visokios, senatvė?) Na, senatvė yra senatvė. Tu miršti, žmogau, čia viskas aišku. Kuo lengviau miršti, tuo geriau visiem, ir, aišku, nenorėčiau, kad būtų ligų labai daug. Bet, man atrodo, žmonės patys prisidirbo čia su tom ligom… (O smegenų moterims?) O ką, moterims neužtenka smegenų? Mes turim premjeres, prezidentes… (Oi, ačiū, aišku…)

Tiesiog feministė deivė iš televizoriaus! Ir nepasakytum, kad vyrų nekenčia. Myli, bet savotiškai. Kaip silpnąją lytį, kuri jos malonumui kartais galėtų vaidinti stipriąją. O sukeisti sutvėrimus vietomis – idėja nebloga. Žiūrėk, pirmai sutvertai moteriai ir dažytis gal nebereikėtų – būtų pakakę medžiagos iš karto viską gerai padaryti.

Bilas: Bilas, ir tiek

Padaryčiau, kad galėtų būti ir vyras, ir moteris viename asmeny! (Oho.) Ir turėtų seksą vienam asmeny – pats su savim! (Negi tokios problemos bendraujant su kitu asmeniu? Be to, dėl to sekso. Juk gali! Tai vadinama…) Gali, aišku, gali, bet norėčiau, kad taip būtų iškart sukurta. (Ir vaikus pats gimdytų?) Jo, kad nereiktų parintis. (Taip, supratau…) Gilu? Būtų pats sau režisierius!

Štai žmogus, kuris vienu čirkštelėjimu priverstų žmoniją daugintis pumpuruojantis ir paliktų be darbo meksikietiškų serialų kūrėjus bei melodramų rašytojus – kokie gi meilės konfliktai su pačiu savimi? Kita vertus, įsivaizduojate, kaip tada lietuviai troleibusuose prakaitu smirdėtų – juk išvis jokių priežasčių gražintis nebeliktų! Ne, nekoks planas. Taigi, jokio pasirinkimo – dabar gali bent patinkantį partnerį susirasti, o tuo atveju kartą gimęs iki mirties savo riebų pilvą ir privalėtum mylėti…

Tru Sabaka: žmogus, ilgam įstrigęs kelyje į žvaigždes, nors pats seniai jau jį ir perėjo…

Ta prasme, kai tvėrė žmogų?.. Na, man viena labai pošla mintis kilo… (Varyk!) Na, ne paslaptis, kad didesnė dalis visų žmonių masturbuojasi. Ne paslaptis?.. Tai aš pagalvojau – jeigu sukūrus žmogų tokio lankstumo, kad jis dar galėtų ir oraliniu… (Oi ne, tikrai per "pošla". Cenzūruojame. Kas toliau?) Bet gal tada gimstamumas labai sumažėtų?.. Tiktai tiek turbūt.

Visa kita man patinka… Gal padaryčiau šiek tiek atsparesnes kepenis, kad galėtų žmonės daugiau išgerti. Ir kad šūdai nesmirdėtų. (Gal net kvepėtų?) Ne, gali nekvepėti, gali būti tokie, nu, bekvapiai. (Ir daugiau nieko nereikia – tegul plaukai visur želia, tegul…) Tegul želia, tegul prakaituoja žmonės, bet va, tie šūdai galėtų būti biškį labiau…

Aš viso to nekomentuosiu! Pasakysiu tik viena – jei šis vyrukas per kažkokį visatos masto nesusipratimą taptų dievu, mes visi turėtume labai…LABAI didelių problemų. Įsivaizduojate, ko jis prikurtų turėdamas pakankamai laiko įsiūbuoti savo fantaziją?.. Veee, aš ir įsivaizduoti nenoriu…

Augustė Vedrickaitė: dainininkė, pradėjusi "Danguje", o neseniai Lietuvai pristačiusi save apnuogintą…

Nebūčiau įdiegusi pavydo! Che che che… (Ir viskas?) Na, tarkim, trečią ranką dar priklijuočiau kur nors. Trečią akį. Kad apsisaugotų nuo visokių pavojų, žinai, iš paskos, ten, einančių. Ten žudikų, dar ko nors. (Ir čia pagrindiniai žmogaus trūkumai, kuriuos taisytum?) O dieve, jeigu leistų, tai čia aš viską patobulinčiau! (Varyk!) Visiems tobulas figūras, tobulus visiems kūnus, kad nė vienas nesiparintų ir kad tenai… Nežinau. Galėtų valgyti kiek nori… Ir va, kad būtų tokia savybė, jog nekreiptum dėmesio, kaip tu atrodai!..

Šitai tik duok – tiek malkų priskaldytų, kad paskui visi atrodytume kaip labai apsileidę triakiai sutvėrimai trimis rankomis, kurie laiko save tobulai gražiais ir be proto daug valgo! Kita vertus, būtume laimingi – juk niekam nieko nepavydėtume. Na, bet laimė laime, o aš nelabai norėčiau turėti tokią sutvėrėją – labai jau daug prieštaringų pageidavimų, o juk dar nė apie dauginimąsi nespėjome pakalbėti…

Šaltinis
Žurnalo "Panelė" informaciją skelbti, cituoti ar kitaip naudoti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be "Panelės" sutikimo neleidžiama.
Žurnalas "Panelė"
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją